Isaiah 22
1 Regėjimo slėnio našta. Kas tau atsitiko, kad tu visas užlipai ant namų stogų?
2 Tu, pilnas sąmyšių, triukšmingas mieste, linksmas mieste; tavo užmuštieji ne kalaviju užmušti ir ne mūšyje žuvę.
3 Visi tavo valdovai pabėgo drauge, jie yra lankininkų surišti: visi, kurie surasti tavyje, yra kartu surišti, jie iš toli pabėgę.
4 Todėl pasakiau: „Žvelkite į šalį nuo manęs; aš karčiai verksiu, nesistenkite manęs guosti dėl mano tautos dukters apiplėšimo“.
5 Nes tai diena vargo, sutrypimo ir sąmyšio nuo Viešpaties, kariuomenių DIEVO, Regėjimo slėnyje, diena sienų griovimo ir šauksmo į kalnus.
6 Ir Elamas nešė strėlinę su žmonių ir raitelių vežimais, ir Kiras apnuogino skydą.
7 Ir atsitiks, kad tavo rinktiniai slėniai bus pilni vežimų, o raiteliai išsirikiuos prie vartų.
8 Ir jis atidengė Judos apdangalą, ir tą dieną tu žvelgei į Miško namų ginklus.
9 Taipogi jūs matėte Dovydo miesto spragas, kad jų yra daug; ir jūs surinkote žemutinio tvenkinio vandenis.
10 Jūs suskaičiavote Jeruzalės namus ir nugriovėte namus, kad sutvirtintumėte sieną.
11 Taip pat jūs padarėte griovį tarp abiejų sienų senojo tvenkinio vandeniui; bet jūs nepažvelgėte į tą, kuris tai padarė, ir neatsižvelgėte į tą, kuris seniai tai suformavo.
12 Ir tą dieną Viešpats, kariuomenių DIEVAS, kvietė verkti, gedėti, nusiskusti galvą ir susijuosti ašutine;
13 bet štai džiaugsmas ir linksmybė, jaučių užmušimas ir avių pjovimas, mėsos valgymas ir vyno gėrimas: „valgykime ir gerkime, nes rytoj mirsime“.
14 Ir buvo apreikšta mano ausyse kariuomenių VIEŠPATIES: „Tikrai šita neteisybė nebus nuo jūsų apvalyta iki numirsite, – sako Viešpats, kariuomenių DIEVAS“.
15 Taip sako Viešpats kariuomenių DIEVAS: „Eik, įeik pas šitą iždininką – Šebną, namų viršininką, ir sakyk:
16 ‘Ką čia turi? Kas pas tave, kad išsikirtai čia kapą, kaip tas, kuris išsikerta kapą aukštybėje, kuris išsikaldina uoloje buveinę?
17 Štai VIEŠPATS tave išves galinga nelaisve ir tikrai tave apdengs.
18 Jis tikrai tave smarkiai pasuks ir mes kaip kamuolį į didelę šalį; ten tu mirsi ir ten tavo šlovės vežimai bus tavo viešpaties namų gėda.
19 Ir aš išvarysiu tave iš tavo vietos, ir nuo tavo padėties tave nutemps.
20 Ir tą dieną atsitiks, kad aš pašauksiu savo tarną Eljakimą, Hilkijo sūnų;
21 ir jį apvilksiu tavo rūbu, ir sustiprinsiu jį tavo juosta, ir tavo valdžią patikėsiu į jo ranką; ir jis bus tėvu Jeruzalės gyventojams ir Judos namams.
22 Ir Dovydo namų raktą aš padėsiu ant jo peties; taip jis atrakins, ir niekas neužrakins; jis užrakins, ir niekas neatrakins.
23 Ir aš įkalsiu jį kaip vinį tikroje vietoje; ir jis bus šlovės sostu savo tėvo namams.
24 Ir ant jo pakabins visą jo tėvo namų šlovę, palikuonis ir vaikus, visus mažos talpos indus, nuo puodukų indų iki ąsočių indų.
25 Tą dieną, – sako kariuomenių VIEŠPATS, – vinis, įkalta tikroje vietoje, bus ištraukta, nukirsta ir nukris; ir našta, kuri buvo ant jo, bus iškirsta; nes VIEŠPATS tai kalbėjo’“.