1Jūros dykumos našta. Kaip viesulai praeina pietuose, taip ji ateina iš dykumos, iš baisios šalies.
2Sunkus regėjimas man paskelbtas: klastingasis elgiasi klastingai ir plėšikas plėšia. Eik aukštyn, o Elamai; apgulk, o Medija; visam dūsavimui aš padariau galą.
3Todėl mano strėnos prisipildė skausmo; skausmai suėmė mane, kaip gimdančios moters skausmai; aš susilenkiau tai girdėdamas; aš sunerimau tai matydamas.
4Tvinkčiojo mano širdis, mane gąsdino baimė; mano malonumų naktį jis man pavertė baime.
5Paruošk stalą, budėk sargybos bokšte, valgyk, gerk; kelkitės, kunigaikščiai ir patepkite skydą.
6Nes taip man pasakė Viešpats: „Eik, pastatyk sargą, tegul jis praneša, ką mato.
7Ir jis pamatė vežimą su pora raitelių, asilų vežimą ir kupranugarių vežimą; ir jis stropiai klausėsi, labai atidžiai;
8ir jis sušuko: „Liūtas; mano viešpatie, aš be perstojo dienos metu stoviu sargybos bokšte ir aš pastatytas saugoti per ištisas naktis;
9ir štai atvyksta vyrų vežimas su pora raitelių“. Ir jis atsiliepdamas tarė: „Krito, krito Babilonas; ir visus raižytus jo dievų atvaizdus jis sudaužė ant žemės“.
10O mano kūlime, mano klojimo javai; ką girdėjau iš kariuomenių VIEŠPATIES, Izraelio Dievo, aš jums paskelbiau.
11Dūmos našta. Jis man šaukia iš Seyro: „Sarge, kiek nakties? Sarge, kiek nakties?“
12Sargas tarė: „Ateina rytas, ir taip pat naktis; jei norite klausti, klauskite; grįžkite, ateikite“.
13Našta Arabijai. Jūs nakvosite miške Arabijoje, o jūs, keliaujantys Dedano būriai.
14Temos šalies gyventojai atnešė ištroškusiems vandens, jie su duona pasitiko pabėgėlius.
15Nes jie pabėgo nuo kalavijų, nuo ištraukto kalavijo, nuo įtempto lanko ir nuo karo smarkumo.
16Nes taip man pasakė Viešpats: „Per vienerius metus, pagal samdinio metus, pranyks visa Kedaro šlovė.
17Ir lankininkų, Kedaro vaikų galiūnų, skaičiaus likutis sumažės, nes VIEŠPATS, Izraelio Dievas, tai kalbėjo.