1Moabo našta. Kadangi naktį buvo nuniokotas ir nutildytas Moabo Aras; kadangi naktį buvo nuniokotas ir nutildytas Moabo Kiras;
2jis nuėjo aukštyn į Bajitą ir į Diboną, į aukštumas raudoti; Moabas kauks dėl Nebo ir dėl Medebos; ant visų jų galvų bus plikės, ir kiekviena barzda nukirpta.
3Jų gatvėse jie apsijuos ašutine; ant jų namų stogų ir jų gatvėse kiekvienas kauks, gausiai verkdamas.
4Šauks Hešbonas ir Elealė; jų balsas bus girdimas iki Jahaco; todėl šauksis ginkluoti Moabo kariai; jo gyvybė bus jam sielvartinga.
5Mano širdis šauksis dėl Moabo; jo pabėgėliai bėgs į Coarą, trijų metų telyčią; nes su verksmu jie eis aukštyn Luhito įkalne; nes Horonaimo kelyje jie kels sunaikinimo šauksmą.
6Nes Nimrimo vandenys bus suniokoti; nes sudžiūvo šienas, sunyko žolė, nėra jokios žalumos.
7Todėl perteklių, kurį buvo įsigyję, ir tai, ką buvo sukaupę, jie išneš į gluosnių upelį.
8Nes šauksmas pasklido po Moabo ribas; jo kauksmas iki Eglaimo ir jo kauksmas iki Beer-Elimo.
9Nes Dimono vandenys bus pilni kraujo; nes aš atvesiu ant Dimono dar daugiau: liūtų ant pabėgusių iš Moabo ir ant likusiųjų šalyje.