Isaiah 1
1 Izaijo, Amoco sūnaus, regėjimas, kurį jis matė apie Judą ir Jeruzalę Judos karalių Uzijo, Jotamo, Ahazo ir Chezekijo dienomis.
2 Klausykitės, o dangūs, ir atverk ausį, o žeme, nes VIEŠPATS kalbėjo: „Aš maitinau ir užauginau vaikus, o jie sukilo prieš mane.
3 Jautis pažįsta savo savininką ir asilas savo valdovo ėdžias; bet Izraelis nepažįsta, mano tauta neapgalvoja“.
4 O nuodėminga tauta, nuo neteisybės apsunkusi liaudis, piktadarių sėkla, vaikai, kurie sugadina; jie paliko VIEŠPATĮ, jie kurstė Izraelio Šventojo pyktį, jie pasuko atgal.
5 Kodėl jūs daugiau beturėtumėte būti mušami? Jūs vis labiau ir labiau maištausite; visa galva nesveika ir visa širdis alpsta.
6 Nuo kojų padų iki galvos nieko sveiko nėra joje; tik žaizdos, mėlynės bei pūnančios opos; jos nei užsiūtos, nei apraišiotos, nei suminkštintos tepalu.
7 Jūsų kraštas ištuštėjęs, jūsų miestai sudeginti ugnimi; jūsų šalį svetimieji ryja jūsų akivaizdoje, ir ji ištuštėjusi, kaip sunaikinta svetimųjų.
8 Ir Siono duktė palikta kaip lūšnelė vynuogyne, kaip sarginė agurkyne, kaip apgultas miestas.
9 Jei kariuomenių VIEŠPATS nebūtų mums palikęs labai mažo likučio, mes būtume buvę kaip Sodoma, mes būtume panašūs į Gomorą.
10 Klausykitės VIEŠPATIES žodžio, jūs, Sodomos valdovai; atverkite ausį mūsų Dievo įstatymui, jūs, Gomoros tauta.
11 „Kokiam tikslui man jūsų aukų daugybė? – sako VIEŠPATS, – aš sotus avinų deginamosiomis aukomis ir nupenėtų gyvulių taukais; aš nemėgstu jaučių ar avinėlių, ar ožių kraujo.
12 Kai ateinate pasirodyti mano akivaizdoje, kas reikalavo iš jūsų rankos, kad tryptumėte mano kiemus?
13 Nebeneškite tuščių aukų; smilkalai man yra pasibjaurėjimas; aš negaliu pakęsti jauno mėnulio ir sabatų, sueigų sušaukimo; netgi iškilmingas susirinkimas yra neteisybė.
14 Jūsų jauno mėnulio ir jūsų paskirtų švenčių mano siela nekenčia; jie man yra sunkumas: pavargau juos nešti.
15 Ir kai išskečiate savo rankas, aš paslepiu savo akis nuo jūsų; taip, kai atliekate daug maldų, aš nesiklausau: jūsų rankos pilnos kraujo.
16 Nusiplaukite, apsivalykite; pašalinkite savo darbų piktybę iš po mano akių; liaukitės darę pikta;
17 mokykitės daryti gera; ieškokite teismo, padėkite engiamiems, teisėjaukite našlaičiams, užtarkite našles.
18 Dabar ateikite, ir samprotaukime kartu, – sako VIEŠPATS, – nors jūsų nuodėmės būtų kaip skaisčiai raudona, jos bus baltos kaip sniegas; nors jos būtų raudonos kaip tamsiai raudona, jos bus kaip vilna.
19 Jei būsite noringi ir paklusnūs, jūs valgysite šalies gėrybes;
20 bet jei nesutiksite ir maištausite, būsite kalavijo praryti“; nes VIEŠPATIES burna tai kalbėjo.
21 Kaip ištikimas miestas tapo paleistuve! Jis buvo pilnas teismo; teisumas buvo apsigyvenęs jame, bet dabar – žmogžudžiai.
22 Tavo sidabras pavirto nuodegomis, tavo vynas sumaišytas su vandeniu;
23 tavo kunigaikščiai – maištininkai ir vagių draugai; visi mėgsta dovanas ir seka paskui apdovanojimus; jie neteisėjauja našlaičiams, ir našlės byla neateina iki jų.
24 Todėl sako Viešpats, kariuomenių VIEŠPATS, Izraelio Galingasis: „O, palengvinsiu save nuo savo priešininkų ir atkeršysiu savo priešams;
25 ir aš nukreipsiu savo ranką į tave ir visiškai išvalysiu tavo nuodegas ir pašalinsiu visą tavo alavą;
26 aš grąžinsiu tavo teisėjus, kaip pirma, ir tavo patarėjus, kaip pradžioje; paskui tave vadins: ‘Teisumo miestas, ištikimas miestas’.
27 Sionas bus atpirktas teismu, o jo atsivertėliai – teisumu.
28 Ir nusižengėliai bei nusidėjėliai pražus kartu, ir tie, kurie palieka VIEŠPATĮ, bus sunaikinti.
29 Nes jie gėdysis ąžuolų, kurių jūs troškote, ir jūs susigėsite dėl sodų, kuriuos esate išsirinkę.
30 Nes jūs būsite kaip ąžuolas, kurio lapai suvysta, ir kaip sodas, kuris neturi vandens.
31 Ir stiprusis bus kaip pakulos, o jų darytojas kaip kibirkštis, ir jie sudegs kartu, ir niekas jų neužgesins“.