1„Pridėk trimitą sau prie burnos. Jis ateis kaip erelis prieš VIEŠPATIES namus, kadangi jie pažeidė mano sandorą ir nusižengė prieš mano įstatymą.
2Izraelis šauksis manęs: ‘Mano Dieve, mes pažįstame tave’.
3Izraelis atmetė tai, kas gera; priešas jį persekios.
4Jie pastatė karalius, bet be manęs; jie paskyrė kunigaikščius, bet be mano žinios; iš savo sidabro ir savo aukso jie pasidarė stabų, kad būtų iškirsti.
5Tavo veršis atmetė tave, o Samarija; mano pyktis užsidegė prieš juos; kiek dar ilgai bus, kol jie pasieks nekaltumą?
6Nes ir jis iš Izraelio: meistras jį padarė; todėl jis ne Dievas; bet Samarijos veršis bus sutrupintas.
7Nes jie sėjo vėją ir pjaus viesulą; jis neturi stiebo; pumpuras neduos miltų; o jei ir duotų, svetimšaliai juos surys.
8Izraelis prarytas; dabar jie bus tarp pagonių kaip negeistinas indas.
9Nes jie yra nuėję aukštyn į Asiriją – vienišą laukinį asilą; Efraimas pasisamdė meilužių.
10Taip, nors jie samdė tarp tautų, dabar juos surinksiu, ir jie truputį sielvartaus dėl kunigaikščių karaliaus naštos.
11Kadangi Efraimas pasidarė daug aukurų nuodėmiavimui, aukurai jam bus nuodėmiavimui.
12Aš jam surašiau didžius savo įstatymo dalykus, bet jie buvo laikomi kaip svetimas dalykas.
13Jie aukoja mėsą kaip mano aukojimų aukas ir ją valgo; bet VIEŠPATS jų nepriima; dabar jis atsimins jų neteisybę ir aplankys jų nuodėmes: jie sugrįš į Egiptą.
14Nes Izraelis pamiršo savo Kūrėją ir statosi šventyklas; o Juda daugino aptvertus miestus; bet aš siųsiu ugnį į jo miestus, ir ji surys jo rūmus“.