Hosea 9
1 Nesidžiauk, o Izraeli, iš džiaugsmo, kaip kitos tautos; nes tu paleistuvaudamas nuėjai nuo savo Dievo, tu pamėgai užmokestį kiekviename javų klojime.
2 Klojimas ir vynuogių spaustuvas jų nemaitins, ir jaunas vynas baigsis jame.
3 Jie negyvens VIEŠPATIES šalyje; bet Efraimas grįš į Egiptą, ir Asirijoje jie valgys tai, kas nešvaru.
4 Jie neaukos VIEŠPAČIUI vyno aukų nei jie jam patiks; jų aukos jiems bus kaip gedinčiųjų duona: visi, kurie jos valgys, susiterš; nes jų duona jų sielai neįeis į VIEŠPATIES namus.
5 Ką darysite iškilmės dieną ir VIEŠPATIES šventės dieną?
6 Nes štai jie išėję dėl sunaikinimo; Egiptas juos surinks, Memfis juos palaidos; geistinas vietas jų sidabrui pasisavins dilgėlės; erškėčiai bus jų padangtėse.
7 Atėjo aplankymo dienos, atėjo atlyginimo dienos; Izraelis tai žinos; pranašas yra kvailys, dvasinis žmogus yra pamišėlis – dėl daugybės tavo neteisybių ir didelės neapykantos.
8 Efraimo sargas buvo su mano Dievu; bet pranašas yra paukštgaudžio žabangos visuose jo keliuose ir neapykanta jo Dievo namuose.
9 Jie nugrimzdo į gilų savo sugedimą kaip Gibėjos dienomis; todėl jis atsimins jų neteisybę, jis aplankys jų nuodėmes.
10 Kaip vynuoges dykumoje aš radau Izraelį; pamačiau jūsų tėvus kaip pirmuosius sunokusius vaisius ant figmedžio jo pirmuoju laiku; bet jie nuėjo į Baal-Peorą ir atsiskyrė tai gėdai; ir jų bjaurystės buvo pagal tai, kaip jie mylėjo.
11 O Efraimas – jų šlovė nulėks kaip paukštis, nuo gimimo, nuo įsčių ir nuo pradėjimo.
12 Nors jie ir užaugintų savo vaikus, tačiau aš juos atimsiu, kad nebeliktų nei žmogaus; taip, vargas ir jiems, kai pasitrauksiu nuo jų!
13 Efraimas, kaip mačiau Tyrą, yra įsodintas gražioje vietoje; bet Efraimas pagimdys savo vaikus žudikui.
14 Duok jiems, o VIEŠPATIE; ką tu duosi? Duok jiems persileidžiančias įsčias ir išdžiūvusias krūtis.
15 Visa jų piktybė yra Gilgale; nes ten jų nekenčiau; dėl jų darbų piktumo juos išvarysiu iš savo namų, aš daugiau jų nebemylėsiu: visi jų kunigaikščiai maištininkai.
16 Efraimas sumuštas, jų šaknis sudžiūvusi, jie neduos vaisiaus; taip, nors jie ir pagimdytų, aš užmušiu mylimą jų įsčių vaisių.
17 Mano Dievas juos atmes, nes jie neklausė jo; ir jie bus klajūnai tarp tautų.