1Izraelis yra tuščias vynmedis, gimdantis vaisių sau; kuo daugiau jo vaisių, tuo labiau jis daugino aukurus; kuo geresnė jo žemė, tuo gražesnius jie darė atvaizdus.
2Jų širdis pasidalinusi; dabar jie rasis kalti; jis išgriaus jų aukurus, išplėš jų atvaizdus.
3Nes dabar jie sakys: „Mes neturime karaliaus, nes nebijojome VIEŠPATIES; tai ką karalius mums padarytų?“
4Jie kalbėjo žodžius, melagingai prisiekė, sudarydami sandorą; taip teismas išdygsta kaip mauda lauko vagose.
5Dėl Bet-Aveno veršių baiminsis Samarijos gyventojai; nes dėl jų gedės jų tauta ir jų kunigai, kurie jais džiaugėsi dėl jų šlovės, nes ji išėjusi nuo jų.
6Taip pat jie bus nugabenti ir į Asiriją kaip dovana Jarebo karaliui; Efraimas užsitrauks gėdą, Izraelis gėdysis dėl savo sumanymo.
7O Samarija, jos karalius yra iškirstas kaip putos ant vandens.
8Bus sunaikintos ir Aveno aukštumos – Izraelio nuodėmė; erškėčiai ir usnys augs ant jų aukurų; ir jie sakys kalnams: „Apdenkite mus“; ir kalvoms: „Griūkite ant mūsų“.
9O Izraeli, tu nuodėmiauji nuo Gibėjos dienų; ten jie išstovėjo; mūšis Gibėjoje prieš neteisybės vaikus neužklupo jų.
10Tai mano noras, kad juos bausčiau; prieš juos bus surinktos tautos, kai jie save pririš prie savo dviejų vagų.
11Efraimas – kaip išmokyta telyčia, mėgstanti minti javus; bet aš užėjau ant jos gražaus sprando; aš priversiu Efraimą joti; Juda ars, o Jokūbas trupins savo grumstus.
12Sėkite sau teisumu, pjaukite gailestingumu; plėškite savo pūdimą; nes laikas ieškoti VIEŠPATIES, kol jis ateis ir lis teisumu ant jūsų.
13Jūs arėte nedorybę, pjovėte neteisybę; jūs valgėte melų vaisių; kadangi tu pasitikėjai savo keliu, savo galiūnų daugybe.
14Todėl tavo tautos tarpe pakils triukšmas, ir visos tavo tvirtovės bus išplėštos, kaip Šalmanas išplėšė Bat-Arbelį mūšio dieną; motina bus sutraiškyta ant savo vaikų.
15Taip jums padarys Bet-Elis dėl jūsų didelio nedorumo; ryte bus visiškai iškirstas Izraelio karalius.