Hosea 11
1 „Kai Izraelis buvo vaikas, aš jį mylėjau, ir iš Egipto pašaukiau savo sūnų.
2 Kaip juos pašaukė, taip jie iš jų išėjo; jie aukojo Baalams ir degino smilkalus raižytiems atvaizdams.
3 Taipogi aš mokiau Efraimą vaikščioti, paimdamas juos už rankų; bet jie nepažino, kad aš juos išgydžiau.
4 Žmonių virvėmis, meilės raiščiais juos traukiau; buvau jiems kaip tie, kurie nuima jungą nuo jų nasrų, ir padėjau jiems maisto.
5 Jis negrįš į Egipto šalį, bet asiras bus jo karalius, nes jie atsisakė sugrįžti.
6 Kalavijas pasiliks jo miestuose, sunaikins jo šakas ir jas prarys dėl jų pačių sumanymų.
7 Ir mano tauta linkusi atsimesti nuo manęs; nors juos kvietė pas Aukščiausiąjį, nei vienas iš viso nenorėjo jo aukštinti.
8 Kaipgi paliksiu tave, Efraimai? Kaipgi atiduosiu tave, Izraeli? Kaipgi tave padarysiu kaip Admą? Kaipgi tau padarysiu kaip Ceboimui? Apsivertė manyje mano širdis, užsidegė mano gailėjimaisi.
9 Nevykdysiu savo įnirtingo pykčio, negrįšiu naikinti Efraimo; nes aš esu Dievas, o ne žmogus; Šventasis tavo tarpe; aš neįžengsiu į miestą.
10 Jie vaikščios paskui VIEŠPATĮ; jis riaumos kaip liūtas; kai jis riaumos, drebės vaikai iš vakarų.
11 Jie drebės kaip paukščiai iš Egipto ir kaip karveliai iš Asirijos šalies; ir aš juos apgyvendinsiu jų namuose, – sako VIEŠPATS.
12 – Efraimas apsupo mane melais, o Izraelio namai – apgaule; Bet Juda dar viešpatauja su Dievu ir yra ištikima su šventaisiais”.