Hosea 7
1 „Kai norėjau pagydyti Izraelį, tada pasirodė Efraimo neteisybė ir Samarijos piktybė; nes jie apgaulingai elgiasi; vagis įeina į vidų, o plėšikų pulkas apiplėšia lauke.
2 Ir jie neapgalvoja savo širdyse, kad aš atsimenu visą jų piktybę; dabar juos apsupo jų pačių darbai; jie yra mano akivaizdoje.
3 Savo piktybe jie linksmina karalių ir savo melais – kunigaikščius.
4 Jie visi svetimautojai, kaip pakūrenta krosnis kepėjo, kuris liaujasi kėlęsis po tešlos užminkymo, kol ji bus įrūgusi.
5 Mūsų karaliaus dieną kunigaikščiai susargdino jį buteliais vyno; jis ištiesė savo ranką su išjuokėjais.
6 Nes kol tykojo, jie paruošė savo širdis kaip krosnį; jų kepėjas miega visą naktį; rytą ji dega kaip liepsnojanti ugnis.
7 Jie visi įkaitę kaip krosnis, prarijo savo teisėjus; visi jų karaliai kritę; nei vienas tarp jų nesišaukia manęs.
8 Efraimas – jis įsimaišęs tarp tautų; Efraimas – neapverstas paplotis.
9 Svetimšaliai rijo jo stiprybę, o jis to nežino; taip, ant jo žili plaukai čia ir ten, tačiau jis nežino.
10 Izraelio išdidumas liudija jam į akis; bet jie negrįžta pas VIEŠPATĮ, savo Dievą, ir neieško jo dėl viso to.
11 Efraimas taipogi kaip kvailas karvelis, be širdies: jie šaukiasi Egipto, jie eina į Asiriją.
12 Kai jie eis, aš ištiesiu ant jų savo tinklą; kaip dangaus skrajūnus juos nutrauksiu žemyn; nubausiu juos, kaip girdėjo jų susirinkimas.
13 Vargas jiems! Nes jie pabėgo nuo manęs; sunaikinimas jiems! Nes jie nusižengė prieš mane; nors aš juos atpirkau, tačiau jie kalbėjo melus apie mane.
14 Ir jie nesišaukė manęs savo širdimi, kai kaukė savo guoliuose; jie susirinko dėl javų ir vyno ir maištavo prieš mane.
15 Nors aš surišau ir sustiprinau jų rankas, tačiau jie sumano piktadarystę prieš mane.
16 Jie grįžta, bet ne pas Aukščiausiąjį; jie yra kaip apgaulingas lankas; jų kunigaikščiai kris nuo kalavijo dėl jų liežuvio įniršio; tai bus jų išjuokimas Egipto šalyje“.