1Ateikite, grįžkime pas VIEŠPATĮ; nes jis sudraskė, jis ir pagydys mus; jis sumušė, jis ir sutvarstys mus.
2Jis atgaivins mus po dviejų dienų; trečiąją dieną jis mus prikels, ir mes gyvensime jo akivaizdoje.
3Tada mes pažinsime, jei toliau seksime pažinti VIEŠPATĮ; jo išėjimas yra paruoštas kaip aušra; ir jis ateis pas mus kaip lietus, kaip vėlyvas ir ankstyvas lietus į žemę.
4„Ką tau padarysiu, o Efraimai? Ką tau padarysiu, o Juda? Nes jūsų gerumas kaip ryto debesis ir kaip anksti pradingstanti rasa.
5Todėl tašiau juos per pranašus; žudžiau juos savo burnos žodžiais; ir tavo teismai yra kaip nušvintanti šviesa.
6Nes aš norėjau gailestingumo, o ne aukos; ir Dievo pažinimo labiau negu deginamųjų aukų.
7Bet jie kaip žmonės nusižengė sandorai; ten jie elgėsi išdavikiškai mano atžvilgiu.
8Gileadas – neteisybę darančiųjų miestas, suterštas krauju.
9Kaip plėšikų pulkai tykoja žmogaus, taip kunigų būrys sutartinai žudo kelyje; nes jie elgiasi gašliai.
10Izraelio namuose mačiau siaubingą dalyką: ten Efraimo ištvirkavimas, Izraelis suterštas.
11Tau, Juda, taip pat paruošta pjūtis, kai sugrąžinsiu savo tautos nelaisvę“.