1„Išgirskite tai, o kunigai; išklausykite, Izraelio namai; ir jūs, o karaliaus namai, atsukite ausį; nes teismas nukreiptas į jus, nes jūs buvote spąstai Micpai ir ištiestas tinklas ant Taboro.
2Sukilėliai įgudę žudyti, nors aš buvau jų visų barėjas.
3Aš pažįstu Efraimą, Izraelis nepaslėptas nuo manęs; nes dabar tu, Efraimai, paleistuvauji, ir Izraelis suterštas.
4Jų darbai neleidžia jiems sugrįžti pas savo Dievą; nes paleistuvysčių dvasia yra jų tarpe, ir jie nepažino VIEŠPATIES.
5Izraelio išdidumas liudija jam į akis; todėl Izraelis ir Efraimas kris per savo neteisybę; su jais kris ir Juda.
6Su savo kaimenėmis ir savo bandomis jie eis ieškoti VIEŠPATIES; bet jo neras: jis pasitraukė nuo jų.
7Jie išdavikiškai elgėsi prieš VIEŠPATĮ; nes gimdė svetimus vaikus; dabar mėnuo praris juos su jų dalimis.
8Pūskite kornetą Gibėjoje, trimitą Ramoje; garsiai šaukite Bet-Avene: ‘Paskui tave, o Benjaminai’.
9Efraimas bus dykuma barimo dieną; tarp Izraelio genčių daviau žinoti tai, kas tikrai bus.
10Judos kunigaikščiai buvo kaip tie, kurie perkelia ribą; todėl aš ant jų išliesiu savo rūstybę kaip vandenį.
11Efraimas engiamas ir teismo palaužtas, nes jis noriai ėjo paskui įsakymą.
12Todėl aš būsiu kaip kandis Efraimui ir kaip puvinys Judos namams.
13Kai Efraimas pamatė savo ligą ir Juda pamatė savo žaizdą, tada Efraimas vyko pas asirą ir siuntė pas Jarebo karalių; tačiau jis negalėjo jūsų pagydyti nei užgydyti jūsų žaizdos.
14Nes aš būsiu kaip liūtas Efraimui ir kaip jaunas liūtas Judos namams; aš, būtent aš sudraskysiu ir nueisiu; aš nusinešiu, ir niekas jo neišgelbės.
15Aš eisiu ir sugrįšiu į savo vietą, kol jie pripažins savo nusikaltimą ir ieškos mano veido; savo varge jie anksti ieškos manęs“.