1Klausykite VIEŠPATIES žodžio, Izraelio vaikai; nes VIEŠPATS barasi su šalies gyventojais, nes nėra nei tiesos, nei gailestingumo, nei Dievo pažinimo šalyje.
2Keiksmu, melagyste, žudymu, vagyste ir svetimavimu jie pratrūksta, ir kraujas siekia kraują.
3Todėl šalis gedės, ir nusilps visi joje gyvenantys drauge su lauko žvėrimis ir dangaus skrajūnais; taip, ir jūros žuvys atimtos.
4Tačiau niekas tenesiginčija ir kito tenebara; nes tavo tauta yra kaip besiginčijantys su kunigu.
5Todėl tu krisi dieną, taip pat ir pranašas kris su tavimi naktį, ir aš sunaikinsiu tavo motiną.
6Mano tauta sunaikinta dėl pažinimo stokos; kadangi tu atmetei pažinimą, tai ir aš atmesiu tave, kad nebūtum man kunigu; kadangi pamiršai savo Dievo įstatymą, tai ir aš pamiršiu tavo vaikus.
7Kuo labiau jų daugėjo, tuo daugiau jie prieš mane nusidėjo; todėl jų šlovę pakeisiu į gėdą.
8Jie minta mano tautos nuodėme, ir nukreipia savo širdį į jos neteisybę.
9Ir kas bus tautai, tas bus ir kunigui; ir juos nubausiu už jų kelius ir jiems atmokėsiu jų darbus.
10Nes jie valgys, bet nepasisotins; jie paleistuvaus, bet nepadaugės; nes jie nustojo kreipti dėmesį į VIEŠPATĮ.
11Paleistuvystė, vynas ir jaunas vynas atima širdį.
12Mano tauta klausia patarimo iš savo kelmų, ir jų lazda jiems skelbia; nes paleistuvysčių dvasia juos suklaidino, ir jie paleistuvaudami pasitraukė nuo savo Dievo.
13Ant kalnų viršūnių jie aukoja, ant kalvų degina smilkalus, po ąžuolais, tuopomis ir po guobomis, nes geras jų šešėlis; todėl jūsų dukterys paleistuvaus ir jūsų sutuoktinės svetimaus.
14Nebausiu jūsų dukterų, kai jos paleistuvauja, nei jūsų sutuoktinių, kai jos svetimauja; nes jie patys atsiskyrę su paleistuvėmis ir aukoja su ištvirkėlėmis; todėl nesuprantanti tauta kris.
15Nors tu, Izraeli, paleistuvauji, tačiau tenenusikalsta Juda; neikite į Gilgalą ir neikite aukštyn į Bet-Aveną, ir neprisiekite: ‘VIEŠPATS gyvas’.
16Nes Izraelis atsimetė kaip užsispyrusi telyčia; Na, o VIEŠPATS juos ganys kaip avinėlį plačioje vietoje.
17Efraimas susijungęs su stabais; palik jį sau.
18Jų gėrimas rūgštus; jie nuolat paleistuvavo; jo valdovai gėdingai myli: ‘Duokite’.
19Surišo jį vėjas savo sparnais, ir jie gėdysis dėl savo aukų“.