1Našta, kurią matė pranašas Habakukas.
2O VIEŠPATIE, kiek ilgai aš šauksiu, o tu neišgirsi!? Šauksiu tau apie smurtą, o tu negelbėsi!?
3Kodėl man rodai neteisybę ir duodi man pamatyti skriaudas? Nes plėšikavimas ir smurtas yra mano akivaizdoje; ir yra sukeliantieji vaidus ir ginčus.
4Todėl įstatymas nusilpęs, ir teismas niekada neišeina į priekį; nes nedorėlis apsupa teisųjį; todėl vyksta neteisingas teismas.
5Pažiūrėkite tarp pagonių, atkreipkite dėmesį ir stebėte stebėkitės; nes aš darysiu darbą jūsų dienomis, kuriuo jūs netikėtumėte, net jeigu jums apie jį pasakotų.
6Nes štai aš pakeliu chaldėjus, tą rūsčią ir greitą tautą, kuri žygiuos per šalies platumą, kad pasisavintų ne savo gyvenamas vietas.
7Jie baisūs ir bauginantys; iš jų pačių išeis jų teismas ir jų kilnumas.
8Jų žirgai greitesni už leopardus ir piktesni už vakaro vilkus; ir jų raiteliai pasklis, jų raiteliai atvyks iš toli; jie skris kaip erelis, skubantis ėsti.
9Jie visi ateis smurtauti; jų veidai siurbčios kaip rytų vėjas, ir jie surinks belaisvius kaip smėlį.
10Jie tyčiosis iš karalių, ir kunigaikščiai jiems bus paniekos objektas; jie išjuoks kiekvieną tvirtovę, nes jie supils dulkes ir ją paims.
11Paskui pasikeis jo nuomonė, ir jis pereis ir nusikals, priskirdamas šią savo jėgą savo dievui.
12Argi tu nesi nuo amžinybės, o VIEŠPATIE, mano Dieve, mano Šventasis? Mes nemirsime. O VIEŠPATIE, tu juos paskyrei teismui; o galingasis Dieve, tu įtvirtinai juos pabaudimui.
13Tu esi per tyrų akių, kad žvelgtum į pikta, ir negali žiūrėti į neteisybę; kodėl tu žiūri į klastingai besielgiančius ir sulaikai savo liežuvį, kai nedorėlis praryja teisesnį už save?
14Padarai žmones kaip jūros žuvis, kaip šliužus, neturinčius sau valdovo.
15Juos visus ištraukia kabliuku, juos pagauna savo tinklu ir surenka savo velkamu tinklu; todėl jie linksminasi ir džiūgauja.
16Todėl jis aukoja savo tinklui ir degina smilkalus savo velkamam tinklui; nes jais riebi jų dalis ir jų maistas gausus.
17Ar todėl jie ištuštins savo tinklą ir nuolat be pasigailėjimo žudys tautas?