Habakkuk 2
1 Aš stovėsiu savo sargyboje, atsistosiu bokšte ir žiūrėsiu, kad pamatyčiau, ką jis man pasakys ir ką man atsakyti, kai esu baramas.
2 Ir VIEŠPATS man atsakė ir tarė: „Užrašyk regėjimą aiškiai ant plokščių, kad bėgantysis jį galėtų perskaityti!
3 Nes regėjimas yra dar skirtam laikui, bet pabaigoje jis kalbės ir nemeluos; nors jis užtruks, lauk jo, nes jis tikrai ateis ir neužtruks.
4 Štai, jo išpuikusi siela nėra tiesi jame; bet teisusis gyvens savo tikėjimu.
5 Taip pat, kadangi jis nusižengia vynu, yra išdidus žmogus, nepasilieka namuose, kuris išplečia savo norą kaip pragaras ir yra kaip mirtis, ir negali pasisotinti, bet surenka sau visas tautybes ir sukrauna sau visas tautas;
6 argi visos šitos nesiims prieš jį palyginimo ir pašaipios patarlės ir nesakys: ‘Vargas tam, kuris daugina tai, kas ne jo! Kiek ilgai? Ir tam, kuris apsikrauna tirštu moliu!’
7 Argi staiga nepakils tie, kurie tave kandžios, ir argi neatsibus tie, kurie neduos tau ramybės, ir tu jiems būsi grobis?
8 Kadangi tu apiplėšei daug tautybių, tave apiplėš visi tautų likučiai – dėl žmonių kraujo, dėl smurto šaliai, miestui ir visiems jų gyventojams.
9 Vargas tam, kuris geidžia pikto godumo savo namams, kad susuktų sau lizdą aukštybėse, kad išsigelbėtų nuo blogio galios!
10 Tu patarei gėdą savo namams, iškirsdamas daugelį tautų, ir nusidėjai prieš savo sielą.
11 Nes akmuo šauks iš sienos, ir sija jam atsilieps iš medienos.
12 Vargas tam, kuris stato miestelį krauju ir įtvirtina miestą neteisybe!
13 Štai ar tai ne nuo kariuomenių VIEŠPATIES, kad tautos triūsia ugniai ir tautos nusivargina tuštybei?
14 Nes žemė bus pripildyta VIEŠPATIES šlovės pažinimo, kaip kad vandenys uždengia jūrą.
15 Vargas tam, kuris duoda savo kaimynui gerti, kuris kiši? jam savo butelį ir jį nugirdai, kad galėtum pamatyti jo nuogumą!
16 Tu prisipildei gėda vietoj šlovės; gerk ir tu, ir teatsidengia tavo apyvarpė; VIEŠPATIES dešinės taurė bus nukreipta į tave, ir gėdingas vėmimas bus ant tavo šlovės.
17 Nes tave apdengs smurtas Libanui ir gyvulių plėšimas, kuris juos gąsdino, – dėl žmonių kraujo ir dėl smurto šaliai, miestui bei visiems ten gyvenantiems.
18 Kokia nauda iš raižyto atvaizdo, kurį išraižė jo dirbėjas; iš nulieto atvaizdo, melo mokytojo, kad juo pasitiki savo dirbinio dirbėjas, idant padirbtų nebylius stabus?
19 Vargas tam, kuris sako medžiui: ‘Pabusk’; nebyliam akmeniui: ‘Kelkis’, jis pamokys! Štai jis padengtas auksu ir sidabru, jame visiškai nėra kvapo.
20 Bet VIEŠPATS yra savo šventoje šventykloje; tetyli prieš jį visa žemė“.