Nahum 3
1 Vargas kruvinam miestui! Jis visas pilnas melų ir plėšikavimo; plėšimas nesiliauja;
2 botagų pliaukšėjimas ir ratų dardėjimo, šuoliuojančių žirgų ir šokinėjančių vežimų triukšmas.
3 Raitelis pakelia švytintį kalaviją ir blizgančią ietį; daugybė užmuštų, didžiulis skaičius lavonų; nėra galo jų lavonams; jie klumpa ant jų lavonų;
4 dėl daugybės ištvirkavimų gražios paleistuvės, raganavimų meistrės, kuri pardavinėja tautas savo paleistuvavimais ir šeimas savo raganavimais.
5 „Štai aš esu prieš tave, – sako kariuomenių VIEŠPATS; – aš atidengsiu tavo skvernus, užkeldamas tau ant veido, ir parodysiu tautoms tavo nuogumą ir karalystėms tavo gėdą.
6 Apmėtysiu tave pasibjaurėtinu nešvarumu, padarysiu tave niekingą ir pastatysiu tave reginiu.
7 Ir įvyks, kad kiekvienas, kuris tave matys, bėgs nuo tavęs ir sakys: ‘Ninevė nusiaubta; kas ją apraudos? Kur man ieškoti tau guodėjų?’
8 Argi tu geresnė už tankiai gyvenamą Noją, išsidėsčiusį tarp upių, apsuptą vandenų, kurio pylimas buvo jūra, ir jo siena buvo iš jūros?
9 Etiopija ir Egiptas buvo jo stiprybė, ir ji buvo begalinė; Putas ir lubimai buvo tavo pagalbininkai.
10 Tačiau jis buvo išvestas, jis išėjo į nelaisvę; maži jo vaikai buvo triuškinami visų gatvių galuose; dėl jo garbingųjų metė burtus, ir visi jo didžiūnai buvo sukaustyti grandinėmis.
11 Tu irgi pasigersi; tu būsi pasislėpusi, tu irgi ieškosi stiprybės dėl priešo.
12 Visos tavo tvirtovės bus kaip figmedžiai su pirmosiomis prinokusiomis figomis; jei kas juos papurtytų, jos kristų į valgančiojo burną.
13 Štai tavo tauta tavo tarpe yra moterys; tavo šalies vartai bus plačiai atverti tavo priešams; ugnis suės tavo skląsčius.
14 Pasisemk vandens apgulimui, sutvirtink savo tvirtoves; eik į molį ir mindyk skiedinį, sustiprink plytų degimo krosnį.
15 Ten surys tave ugnis; iškirs tave kalavijas, jis suės tave kaip kandžių vikšrai; dauginkis kaip kandžių vikšrai, dauginkis kaip skėriai.
16 Tu padarei savo pirklių daugiau nei dangaus žvaigždžių; kandžių vikšrai sugadina ir nuskrenda.
17 Tavo karūnuotieji yra kaip skėriai, ir tavo vadai – kaip didieji žiogai, stovyklaujantys šaltą dieną ant tvorų, bet saulei patekėjus jie nulekia, ir niekas nežino jų vietos, kur jie yra.
18 O Asirijos karaliau, tavo ganytojai snaudžia; tavo kilmingieji gyvens dulkėse; tavo tauta išsklaidyta kalnuose, ir nėra, kas juos surinktų.
19 Nėra pagijimo tavo sumušimui; sunki tavo žaizda; visi, kurie išgirsta gandą apie tave, plos rankomis dėl tavęs; nes pas ką gi nuolatos neateidavo tavo piktybė?