1Tas, kuris daužo į gabalus, atėjo aukštyn tau prieš akis; saugok sutvirtinimą, stebėk kelią, sustiprink savo strėnas, galingai sustiprink savo jėgas.
2Nes VIEŠPATS nusuko Jokūbo puikybę kaip Izraelio puikybę; nes tuštintojai juos ištuštino ir sudarkė jų vynmedžio šakas.
3Jo galiūnų skydai paraudonavo, narsuoliai nusidažę skaiščiai raudonai; vežimai bus su liepsnojančiais deglais jo paruošimo dieną, o eglės siaubingai drebės.
4Gatvėse siautės vežimai, jie grūsis vienas priešais kitą plačiuose keliuose; jie atrodys kaip deglai, jie lakstys kaip žaibai.
5Jis suminės savo vertinguosius; jie suklups eidami; jie skubės prie jo sienos, ir apsauga bus paruošta.
6Upių vartai bus atidaryti, ir rūmai bus ištirpdyti.
7Ir Huzabas bus išvestas nelaisvėn, jis bus nuvestas aukštyn, ir jo tarnaitės ves jį tarsi karvelio balsais, mušdamos sau į krūtinę.
8Bet Ninevė nuo seno yra kaip vandens tvenkinys; tačiau jie pabėgs. Jie šauks: „Sustokite, sustokite“, bet niekas neatsigręš.
9Grobkite sidabrą, grobkite auksą; nes atsargoms ir šlovei nėra galo iš visokių geistinų reikmenų.
10Ji negyvenama, tuščia ir nuniokota; alpsta širdis, daužosi kelis į kelią, didelis skausmas visose strėnose ir visų veidai pajuodę.
11Kur yra liūtų buveinė ir jaunų liūtų maitinimosi vieta, kur vaikščiojo liūtas, tai yra, senas liūtas ir liūto jauniklis, ir niekas jų neišgąsdino?
12Liūtas draskė, kad užtektų jo jaunikliams ir smaugė savo liūtėms, ir pripildė grobio savo olas ir savo urvus to, ko prisiplėšė.
13„Štai aš esu prieš tave, – sako kariuomenių VIEŠPATS, – aš sudeginsiu jos vežimus dūmuose, ir tavo jaunus liūtus suris kalavijas; aš iškirsiu tavo grobį iš žemės, ir nebebus girdimas tavo pasiuntinių balsas“.