Genesis 7
1 Ir VIEŠPATS tarė Nojui: „Ateik į arką tu ir visi tavo namai; nes mačiau tave teisų mano akivaizdoje šioje kartoje.
2 Pasiimk iš kiekvieno švaraus gyvulio po septynetą, patiną ir jo patelę; ir iš gyvulių kurie yra nešvarūs, po du, patiną ir jo patelę.
3 Taip pat iš oro skrajūnų po septynetą, patiną ir patelę; kad išlaikytų sėklą gyvą ant visos žemės paviršiaus.
4 Nes dar septynios dienos, ir padarysiu, kad lis ant žemės keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų; ir išnaikinsiu nuo žemės paviršiaus visa, kas gyva, ką esu padaręs“.
5 Ir Nojus padarė pagal visa, ką VIEŠPATS jam įsakė.
6 Ir Nojus buvo šešių šimtų metų, kai vandenų tvanas buvo žemėje.
7 Ir Nojus ir jo sūnūs, ir jo žmona, ir jo sūnų žmonos su juo įėjo į arką dėl tvano vandenų.
8 Iš švarių gyvulių ir iš gyvulių, kurie nešvarūs, ir iš skrajūnų, ir iš kiekvieno padaro, šliaužiojančio žeme,
9 poromis įėjo pas Nojų į arką, patinas ir patelė, kaip Dievas buvo įsakęs Nojui.
10 Ir įvyko po septynių dienų, kad tvano vandenys buvo žemėje.
11 Šeši šimtaisiais Nojaus gyvenimo metais, antrąjį mėnesį, septynioliktąją to mėnesio dieną, tą dieną pratrūko visi didžiosios gelmės šaltiniai, ir dangaus langai atsidarė.
12 Ir lietus buvo žemėje keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų.
13 Tą pačią dieną įėjo Nojus ir Nojaus sūnūs: Šemas, Chamas ir Jafetas, ir Nojaus žmona, ir trys jo sūnų žmonos su jais į arką;
14 jie ir kiekvienas žvėris pagal savo rūšį, ir visi galvijai pagal jų rūšis, ir kiekvienas šliužas, šliaužiojantis žeme, pagal savo rūšį, ir kiekvienas skrajūnas pagal savo rūšį, visi kiekvienos rūšies paukščiai.
15 Ir jie įėjo pas Nojų į arką, poromis iš visų kūnų, kuriuose yra gyvybės kvapas.
16 Ir tie, kurie įėjo, įėjo patinas ir patelė iš visų kūnų, kaip Dievas jam buvo įsakęs; ir VIEŠPATS pãskui jį užrakino.
17 Ir tvanas buvo žemėje keturiasdešimt dienų; ir vandenys daugėjo ir pakėlė arką, ir ji buvo pakelta virš žemės.
18 Ir vandenys patvino ir labai padaugėjo žemėje; ir arka plaukė vandenų paviršiumi.
19 Ir vandenys be galo tvino žemėje; ir visos aukštos kalvos, esančios po visu dangumi, buvo apdengtos.
20 Vanduo patvino penkiolika uolekčių aukščiau; ir kalnai buvo apdengti.
21 Ir žuvo visi kūnai, kurie judėjo ant žemės – tiek skrajūnų, tiek galvijų, tiek žvėrių, tiek visų judančių padarų, kurie kruta ant žemės, ir visi žmonės;
22 visi, kurių šnervėse buvo gyvybės kvapas, iš visų, esančių sausumoje, išmirė.
23 Ir visa, kas buvo gyva ant dirvos paviršiaus, buvo sunaikinta – tiek žmogus, tiek galvijas, tiek šliužas, tiek dangaus skrajūnas; ir jie buvo išnaikinti nuo žemės; o tik Nojus išliko gyvas ir tie, kurie buvo su juo arkoje.
24 Ir vanduo apsėmė žemę šimtą penkiasdešimt dienų.