1Ir VIEŠPATS tarė Nojui: „Ateik į arką tu ir visi tavo namai; nes mačiau tave teisų mano akivaizdoje šioje kartoje.
2Pasiimk iš kiekvieno švaraus gyvulio po septynetą, patiną ir jo patelę; ir iš gyvulių kurie yra nešvarūs, po du, patiną ir jo patelę.
3Taip pat iš oro skrajūnų po septynetą, patiną ir patelę; kad išlaikytų sėklą gyvą ant visos žemės paviršiaus.
4Nes dar septynios dienos, ir padarysiu, kad lis ant žemės keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų; ir išnaikinsiu nuo žemės paviršiaus visa, kas gyva, ką esu padaręs“.
5Ir Nojus padarė pagal visa, ką VIEŠPATS jam įsakė.
6Ir Nojus buvo šešių šimtų metų, kai vandenų tvanas buvo žemėje.
7Ir Nojus ir jo sūnūs, ir jo žmona, ir jo sūnų žmonos su juo įėjo į arką dėl tvano vandenų.
8Iš švarių gyvulių ir iš gyvulių, kurie nešvarūs, ir iš skrajūnų, ir iš kiekvieno padaro, šliaužiojančio žeme,
9poromis įėjo pas Nojų į arką, patinas ir patelė, kaip Dievas buvo įsakęs Nojui.
10Ir įvyko po septynių dienų, kad tvano vandenys buvo žemėje.
11Šeši šimtaisiais Nojaus gyvenimo metais, antrąjį mėnesį, septynioliktąją to mėnesio dieną, tą dieną pratrūko visi didžiosios gelmės šaltiniai, ir dangaus langai atsidarė.
12Ir lietus buvo žemėje keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų.
13Tą pačią dieną įėjo Nojus ir Nojaus sūnūs: Šemas, Chamas ir Jafetas, ir Nojaus žmona, ir trys jo sūnų žmonos su jais į arką;
14jie ir kiekvienas žvėris pagal savo rūšį, ir visi galvijai pagal jų rūšis, ir kiekvienas šliužas, šliaužiojantis žeme, pagal savo rūšį, ir kiekvienas skrajūnas pagal savo rūšį, visi kiekvienos rūšies paukščiai.
15Ir jie įėjo pas Nojų į arką, poromis iš visų kūnų, kuriuose yra gyvybės kvapas.
16Ir tie, kurie įėjo, įėjo patinas ir patelė iš visų kūnų, kaip Dievas jam buvo įsakęs; ir VIEŠPATS pãskui jį užrakino.
17Ir tvanas buvo žemėje keturiasdešimt dienų; ir vandenys daugėjo ir pakėlė arką, ir ji buvo pakelta virš žemės.
18Ir vandenys patvino ir labai padaugėjo žemėje; ir arka plaukė vandenų paviršiumi.
19Ir vandenys be galo tvino žemėje; ir visos aukštos kalvos, esančios po visu dangumi, buvo apdengtos.
20Vanduo patvino penkiolika uolekčių aukščiau; ir kalnai buvo apdengti.
21Ir žuvo visi kūnai, kurie judėjo ant žemės – tiek skrajūnų, tiek galvijų, tiek žvėrių, tiek visų judančių padarų, kurie kruta ant žemės, ir visi žmonės;
22visi, kurių šnervėse buvo gyvybės kvapas, iš visų, esančių sausumoje, išmirė.
23Ir visa, kas buvo gyva ant dirvos paviršiaus, buvo sunaikinta – tiek žmogus, tiek galvijas, tiek šliužas, tiek dangaus skrajūnas; ir jie buvo išnaikinti nuo žemės; o tik Nojus išliko gyvas ir tie, kurie buvo su juo arkoje.
24Ir vanduo apsėmė žemę šimtą penkiasdešimt dienų.