Genesis 6
1 Ir įvyko, kai žmonių pradėjo daugėti ant žemės paviršiaus ir jiems gimė dukterų,
2 Dievo sūnūs matė žmonių dukteris, kad jos buvo gražios; ir jie ėmė jas į žmonas iš visų, kurias jie išsirinko.
3 Ir VIEŠPATS tarė: „Mano dvasia nesivaidys su žmogumi amžinai, nes jis yra ir kūnas; jo dienų dar bus šimtas dvidešimt metų“.
4 Anomis dienomis žemėje buvo milžinų; taip pat po to, kai Dievo sūnūs įėjo pas žmonių dukteris ir jos pagimdė jiems vaikų, tie tapo galiūnais, kurie nuo seno buvo garsūs vyrai.
5 Ir DIEVAS matė, kad žmogaus nedorybė žemėje buvo didelė, ir kad kiekvienas jo širdies minčių sumanymas nuolat buvo tik piktas.
6 Ir gailėjosi VIEŠPATS, kad jis žemėje padarė žmogų, ir tai sukėlė sielvartą jo širdyje.
7 Ir VIEŠPATS tarė: „Aš išnaikinsiu žmogų, kurį sutvėriau, nuo žemės paviršiaus; tiek žmogų, tiek gyvulį, tiek šliužą, tiek oro skrajūną; nes gailiuosi, kad juos padariau“.
8 Tačiau Nojus rado malonę VIEŠPATIES akyse.
9 Ši yra Nojaus giminė: Nojus buvo teisus žmogus, tobulas savo kartose, ir Nojus vaikščiojo su Dievu.
10 Ir Nojus pagimdė tris sūnus: Šemą, Chamą ir Jafetą.
11 Taip pat ir žemė Dievo akivaizdoje buvo sugedusi, ir žemė buvo pripildyta smurto.
12 Ir Dievas pažiūrėjo į žemę, ir štai ji buvo sugedusi; nes kiekvienas kūnas žemėje sugadino savo kelius.
13 Ir Dievas tarė Nojui: „Kiekvieno kūno galas atėjo mano akivaizdon; nes per juos žemė yra pripildyta smurto; ir štai aš sunaikinsiu juos su žeme.
14 Pasidaryk arką iš gofero medžio; arkoje padaryk kambarius ir ištepk ją derva iš vidaus ir iš lauko.
15 Ir štai pavyzdys, pagal kurį turi ją padaryti: arkos ilgis turi būti trys šimtai uolekčių, jos plotis – penkiasdešimt uolekčių, o jos aukštis – trisdešimt uolekčių.
16 Padaryk arkai langą ir užbaik jį per uolektį nuo viršaus; ir arkos duris įstatyk jos šone; padaryk ją su apatiniu, antru ir trečiu aukštu.
17 Ir štai aš užleisiu vandenų tvaną ant žemės, išnaikinti po dangumi kiekvieną kūną, kuriame yra gyvybės kvapas; ir visa, kas yra žemėje, mirs.
18 Bet su tavimi aš įtvirtinsiu savo sandorą; tu ateisi į arką, tu ir tavo sūnūs, ir tavo žmona, ir tavo sūnų žmonos su tavimi.
19 Ir iš kiekvieno gyvo padaro iš visokio kūno, įvesk į arką po du iš kiekvienos rūšies, kad išlaikytum juos gyvus su savimi; jie turi būti patinas ir patelė.
20 Iš skrajūnų pagal jų rūšis ir iš galvijų pagal jų rūšis, iš visų žemės šliužų pagal jų rūšis, ateis pas tave po du iš kiekvienos rūšies, kad išliktų gyvi.
21 Ir pasiimk visokio valgomo maisto ir surink tai pas save; ir tai bus maistas tau ir jiems“.
22 Nojus taip padarė; pagal visa, ką Dievas jam įsakė, taip jis padarė.