1Ir šeštaisiais metais, šeštąjį mėnesį, to mėnesio penktąją dieną, man besėdint savo namuose ir Judos vyresniesiems besėdint mano akivaizdoje įvyko, kad ten ant manęs nupuolė Viešpaties DIEVO ranka.
2Tada aš pažiūrėjau, ir štai panašumas tarsi ugnies išvaizdos; nuo jo juosmens išvaizdos žemyn – ugnis, o nuo jo juosmens aukštyn – tarsi spindinti išvaizda, tarsi gintaro spalva.
3Jis ištiesė tarsi rankos pavidalą ir nutvėrė mane už mano galvos garbanos; ir dvasia mane pakėlė tarp žemės ir dangaus, ir Dievo regėjimuose nunešė mane į Jeruzalę, prie durų vidinių vartų, nukreiptų į šiaurę, kur buvo vieta pavydo atvaizdo, kurstančio pavydą.
4Ir štai ten buvo Izraelio Dievo šlovė pagal tą regėjimą, kurį mačiau lygumoje.
5Tada jis man tarė: „Žmogaus sūnau, pakelk savo akis į kelią šiaurės pusės link“. Taigi aš pakėliau akis į kelią šiaurės pusės link ir štai, į šiaurę prie aukuro vartų buvo šis pavydo atvaizdas įėjime.
6Ir jis man toliau tarė: „Žmogaus sūnau, ar tu matai, ką jie daro, būtent dideles bjaurystes, kurias čia daro Izraelio namai, kad aš eičiau toli nuo savo šventovės? Bet tu dar atsisuk ir pamatysi didesnių bjaurysčių“.
7Ir jis mane atvedė prie kiemo durų; aš pažiūrėjau, ir štai skylė sienoje.
8Tada jis man tarė: „Žmogaus sūnau, prakask sieną“. Aš prakasiau sieną, ir štai buvo durys.
9Ir jis man tarė: „Įeik ir pažiūrėk į piktas bjaurystes, kurias jie čia daro“.
10Taigi aš įėjau ir pamačiau; ir štai visokiausi šliužų ir bjaurių žvėrių pavidalai, ir visokie Izraelio namų stabai, nupiešti aplinkui ant sienos.
11Ir prieš juos stovėjo septyniasdešimt vyrų iš Izraelio namų senolių, ir jų viduryje stovėjo Šafano sūnus Jaazanijas; pas kiekvieną rankoje buvo po smilkytuvą; ir kilo aukštyn tirštas smilkalų debesis.
12Tada jis man tarė: „Žmogaus sūnau, ar matei, ką Izraelio namų senoliai daro tamsoje, kiekvienas savo piešinių kambaryje? Nes jie sako: ‘VIEŠPATS nemato mūsų; VIEŠPATS paliko žemę’“.
13Jis man dar tarė: „Dar apsisuk, ir tu pamatysi didesnių bjaurysčių, kurias jie daro“.
14Tada jis mane nuvedė prie durų VIEŠPATIES namų vartų, nukreiptų į šiaurę; ir štai ten sėdėjo moterys, apverkiančios Tamūzą.
15Tada jis man tarė: „Ar matei tai, o žmogaus sūnau? Dar apsisuk, ir tu pamatysi didesnių bjaurysčių už šitas“.
16Ir jis nuvedė mane į VIEŠPATIES namų vidinį kiemą, ir štai prie VIEŠPATIES šventyklos durų, tarp prieangio ir aukuro, buvo maždaug dvidešimt penki vyrai, savo nugaromis link VIEŠPATIES šventyklos, o savo veidais – rytų link; ir jie garbino saulę rytų link.
17Tada jis man tarė: „Ar matei tai, žmogaus sūnau? Ar Judos namams per maža, kad jie darytų bjaurystes, kurias jie čia daro? Nes jie pripildė šalį smurto ir sugrįžo kurstyti mano pyktį; ir štai jie prideda šaką sau prie nosies.
18Todėl ir aš veiksiu įtūžęs; mano akis nepagailės, ir aš nesigailėsiu; ir nors garsiu balsu jie šauks man į ausis, aš jų nesiklausysiu“.