Ezekiel 31
1 Ir vienuoliktaisiais metais, trečiąjį mėnesį, pirmąją to mėnesio dieną įvyko, kad man atėjo VIEŠPATIES žodis, sakydamas:
2 „Žmogaus sūnau, sakyk Egipto karaliui faraonui ir jo daugybei: ‘Kam tu prilygsti savo didybe?
3 Štai asiras buvo kedras Libane, gražiomis šakomis, skraiste, metančia šešėlį, ir aukšto ūgio; jo viršūnė buvo tarp tankių šakų.
4 Vandenys jį užaugino, jį iškėlė gelmė su savo upėmis, tekančiomis aplink jo sodinukus, ir išsiuntė savo upelius į visus lauko medžius.
5 Todėl jo aukštis iškilo virš visų lauko medžių, jo šakos daugėjo, jo šakos ilgėjo dėl vandenų daugybės jam beaugant.
6 Jo šakose suko lizdus visi dangaus skrajūnai, po jo šakomis visi lauko žvėrys vedė savo jauniklius, ir jo šešėlyje gyveno visos didelės tautos.
7 Taip jis buvo gražus savo didumu, savo šakų ilgumu; nes jo šaknys buvo prie didelių vandenų.
8 Kedrai Dievo sode negalėjo jo paslėpti; eglės neprilygo jo šakoms, ir kaštonai nebuvo tokie, kaip jo šakos; ir joks medis Dievo sode jam neprilygo savo grožiu.
9 Padariau jį gražų daugybe jo šakų; taip, kad jam pavydėjo visi Edeno medžiai, esantys Dievo sode.
10 Todėl taip sako Viešpats DIEVAS: Kadangi tu išsikėlei aukščiu, ir išaugo jo viršūnė tarp tankių šakų, ir jo širdis išsiaukštino jo aukštybe;
11 todėl jį atidaviau į pagonių galiūno ranką; jis tikrai juo užsiims; aš jį išvariau dėl jo nedorybės.
12 Svetimšaliai, tautų baisieji, jį nukirto ir jį paliko; kalnuose ir visuose slėniuose nukritusios jo šakos, ir jo šakos nulaužytos šalia visų šalies upių; ir visos žemės tautos pasitraukė žemyn nuo jo paūksmės ir jį paliko.
13 Ant jo griuvėsių pasiliks visi dangaus skrajūnai, ir visi lauko žvėrys bus ant jo šakų;
14 tuo tikslu, kad nei vienas iš visų medžių prie vandenų nesiaukštintų dėl savo aukščio, neiškeltų savo viršūnių tarp tankių šakų, ir kad visi jų medžiai, geriantys vandenį, nestovėtų savo aukščiu; nes jie visi atiduoti mirčiai, žemutinėms žemės dalims, žmonių vaikų tarpe, kartu su nužengiančiais į duobę.
15 Taip sako Viešpats DIEVAS: Tą dieną, kai jis nužengė į kapą, aš sukėliau gedulą; dėl jo uždengiau gelmę ir sulaikiau jos sroves, ir dideli vandenys buvo sustabdyti; ir padariau, kad dėl jo gedėtų Libanas, ir visi lauko medžiai alpo dėl jo.
16 Nuo jo kritimo trenksmo priverčiau drebėti tautas, kai jį nustūmiau į pragarą su nužengiančiais į duobę; ir visi Edeno medžiai, Libano rinktiniai ir geriausi, visi geriantys vandenį, bus paguosti žemutinėse žemės dalyse.
17 Jie irgi nužengė su juo į pragarą pas kalaviju nužudytuosius; ir tie, kurie buvo jo ranka, kurie gyveno jo paūksmėje tarp pagonių.
18 Kam tu taip prilygsti šlove ir didybe tarp Edeno medžių? Tačiau tu būsi nustumtas žemyn su Edeno medžiais į žemutines žemės dalis; tu gulėsi tarp neapipjaustytųjų kartu su kalaviju nužudytais. Tai faraonas ir visa jo daugybė, – sako Viešpats DIEVAS’“.