Ezekiel 32
1 Ir dvyliktaisiais metais, dvyliktąjį mėnesį, to mėnesio pirmąją dieną įvyko, kad man atėjo VIEŠPATIES žodis, sakydamas:
2 „Žmogaus sūnau, imkis raudos dėl Egipto karaliaus faraono ir jam sakyk: ‘Tu esi kaip tautų jaunas liūtas ir esi kaip banginis jūrose; tu išėjai su savo upėmis, drumstei savo kojomis vandenis ir suteršei jų upes.
3 Taip sako Viešpats DIEVAS: ‘Todėl aš ištiesiu ant tavęs savo tinklą su daugybės tautų minia; ir jie atves tave aukštyn į mano tinklą.
4 Tada tave paliksiu ant žemės, numesiu tave ant atviro lauko ir padarysiu, kad visi dangaus skrajūnai pasiliktų ant tavęs, ir pasotinsiu tavimi visos žemės žvėris.
5 Išguldysiu tavo mėsą ant kalnų ir pripildysiu slėnius tavo aukščio.
6 Taip pat palaistysiu tavo krauju šalį, kurioje tu plaukioji, iki kalnų; ir upės bus pilnos tavęs.
7 Tave užgesinęs, aš apdengsiu dangų ir aptemdysiu jo žvaigždes; saulę apdengsiu debesimi, ir mėnulis nebešvies savo šviesa.
8 Visas skaisčias dangaus šviesas aptemdysiu virš tavęs ir užleisiu tamsą ant tavo šalies, – sako Viešpats DIEVAS.
9 Ir daugelio tautų širdims sukelsiu nerimą, kai atvesiu tavo sunaikinimą į tautų tarpą, į kraštus, kurių nepažinojai.
10 Taip, aš padarysiu, kad daugelis tautų nustebs dėl tavęs, ir jų karaliai siaubingai išsigąs dėl tavęs, kai aš mosikuosiu prieš juos savo kalaviju; ir kiekvienu momentu jie drebės, kiekvienas dėl savo gyvybės, tavo griūties dieną’.
11 Nes taip sako Viešpats DIEVAS: ‘Babilono karaliaus kalavijas ateis ant tavęs.
12 Galiūnų kalavijais priversiu griūti tavo daugybę, tautų baisiuosius, juos visus; jie išplėš Egipto pasipūtimą, ir visa jo daugybė bus sunaikinta.
13 Išnaikinsiu ir visus jo gyvulius prie didžiųjų vandenų; jų nebedrums žmogaus koja, nei gyvulio kanopa jų nebedrums.
14 Tada aš padarysiu jų vandenis gilius ir padarysiu, kad jų upės tekės kaip aliejus, – sako Viešpats DIEVAS.
15 – Kai paversiu Egipto šalį dykyne, ir kraštas neteks to, ko jis buvo pilnas, kai sumušiu visus jame gyvenančius, tada jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS.
16 Tai rauda, kuria jį apraudos; tautų dukterys jį apraudos; jos apraudos jį – Egiptą ir visą jo daugybę, – sako Viešpats DIEVAS’“.
17 Taip pat dvyliktaisiais metais, penkioliktąją to mėnesio dieną įvyko, kad man atėjo VIEŠPATIES žodis, sakydamas:
18 „Žmogaus sūnau, apraudok Egipto daugybę ir nustumk juos žemyn, būtent jį ir garsių tautų dukras, į žemutines žemės dalis, su nužengiančiais į duobę.
19 Ką tu pralenki grožiu? Nuženk ir atsigulk su neapipjaustytais.
20 Jie kris tarp užmuštųjų kalaviju; jis yra atiduotas kalavijui; nutempk jį ir visas jo minias.
21 Stiprieji tarp galingųjų jam kalbės iš pragaro su jo pagalbininkais; jie nužengę, jie guli neapipjaustyti, nužudyti kalaviju.
22 Ten yra Ašūras ir visas jo būrys; aplink jį yra jo kapai; jie visi užmušti, kritę nuo kalavijo;
23 jo kapai pastatyti duobės šonuose, o jo būrys yra aplink jo kapą; jie visi užmušti, kritę nuo kalavijo, kurie kėlė siaubą gyvųjų šalyje.
24 Ten yra Elamas ir visa jo minia aplink jo kapą, jie visi užmušti, kritę nuo kalavijo, kurie nužengė neapipjaustyti į žemutines žemės dalis, kurie kėlė dėl jų siaubą gyvųjų šalyje; tačiau jie nešiojo savo gėdą su nužengiančiais į duobę.
25 Jam paskyrė guolį tarp užmuštųjų su visa jo minia; jo kapai yra aplink jį; jie visi neapipjaustyti, nužudyti kalaviju; nors dėl jų sukilo siaubas gyvųjų šalyje, tačiau jie nešiojo savo gėdą su nužengiančiais į duobę; jis paguldytas tarp užmuštųjų.
26 Ten yra Mešechas, Tubalas ir visa jo daugybė; jo kapai yra aplink jį; jie visi neapipjaustyti, nužudyti kalaviju, nors dėl jų sukilo siaubas gyvųjų šalyje.
27 Ir jie negulės su kritusiais galiūnais iš neapipjaustytųjų, kurie nužengė į pragarą su savo karo ginklais; ir jie pasidėjo savo kalavijus po galvomis, bet jų neteisybės bus ant jų kaulų, nors jie buvo galiūnų siaubas gyvųjų šalyje.
28 Taip, tu būsi sulaužytas neapipjaustytųjų tarpe ir gulėsi su nužudytais kalaviju.
29 Ten yra Edomas, jo karaliai ir visi jo kunigaikščiai, kurie kartu su savo galybe paguldyti prie nužudytų kalaviju; jie gulės su neapipjaustytaisiais ir su nužengiančiais į duobę.
30 Ten yra šiaurės kunigaikščiai, jie visi, ir visi sidoniečiai, nužengę su užmuštaisiais; kartu su savo siaubu jie gėdijasi dėl savo galios; jie neapipjaustyti guli su nužudytais kalaviju ir nešioja savo gėdą su nužengiančiais į duobę.
31 Faraonas juos pamatys ir pasiguos visa savo daugybe, būtent faraonas ir visa jo kariuomenė, nužudyti kalaviju, – sako Viešpats DIEVAS.
32 – Nes aš sukėliau savo siaubą gyvųjų šalyje; ir jis bus paguldytas tarp neapipjaustytųjų su nužudytais kalaviju, būtent faraonas ir visa jo minia, – sako Viešpats DIEVAS“.