1Man vėl atėjo VIEŠPATIES žodis, sakydamas:
2„Žmogaus sūnau, pranašauk ir sakyk: ‘Taip sako Viešpats DIEVAS: Kaukite: „O vargo diena!“
3Nes arti diena, arti VIEŠPATIES diena, debesuota diena; ji bus pagonių metas.
4Kalavijas užeis ant Egipto, ir didelis skausmas bus Etiopijoje, kai užmuštieji kris Egipte, ir jie pašalins jo daugybę, ir jo pamatai bus sugriauti.
5Etiopija, Libija, Lidija, visos maišytos tautos, Kubas ir šalies žmonės, esantys sąjungoje, kris su jais nuo kalavijo’.
6Taip sako VIEŠPATS: ‘Kris ir Egipto rėmėjai; kris jo galybės išdidumas; nuo Sienės bokšto jie kris jame nuo kalavijo, – sako Viešpats DIEVAS.
7– Jie ištuštės tarp tuščių šalių, ir jo miestai bus tarp negyvenamų miestų.
8Ir jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS, kai užkursiu Egipte ugnį ir kai visi jo pagalbininkai bus sunaikinti.
9Tą dieną nuo manęs laivais išvyks pasiuntiniai, išgąsdinti nerūpestingus etiopus, ir juos ištiks didelis skausmas, kaip Egipto dieną; nes štai jis ateina’.
10Taip sako Viešpats DIEVAS: ‘Aš padarysiu galą Egipto daugybei Babilono karaliaus Nebukadrecaro ranka.
11Jis ir jo tauta su juo, tautų baisieji, bus atvesti šalies sunaikinti; jie išsitrauks kalavijus prieš Egiptą ir pripildys šalį užmuštųjų.
12Aš išdžiovinsiu upes ir parduosiu šalį į piktųjų rankas; svetimšalių ranka ištuštinsiu šalį ir viską, kas yra joje; aš,VIEŠPATS, tai kalbėjau’.
13Taip sako Viešpats DIEVAS: ‘Taip pat sunaikinsiu stabus ir padarysiu galą jų atvaizdams Nofe; ir nebebus Egipto šalies kunigaikščio; ir įvarysiu baimę Egipto šalyje.
14Patrosą padarysiu dykyne, uždegsiu ugnį Coane ir įvykdysiu teismus Nojyje.
15Ir išliesiu savo įtūžį ant Sino, Egipto stiprybės; ir iškirsiu Nojo daugybes.
16Ir užkursiu Egipte ugnį; Sinas patirs didžiulį skausmą, Nojas bus suplėšytas, o Nofas bus spaudžiamas kas dieną.
17Aveno ir Pi-Beseto jaunuoliai kris nuo kalavijo; o šitie miestai eis į nelaisvę.
18Tachpanchese aptems diena, kai ten sulaužysiu Egipto jungus; ir jame pasibaigs jo stiprybės pasipūtimas; o jį patį apdengs debesis, ir jo dukterys eis į nelaisvę.
19Taip aš įvykdysiu teismus Egipte; ir jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS’“.
20Ir vienuoliktaisiais metais, pirmąjį mėnesį, to mėnesio septintąją dieną įvyko, kad man atėjo VIEŠPATIES žodis, sakydamas:
21„Žmogaus sūnau, aš sulaužiau Egipto karaliaus faraono ranką; ir štai ji nebus aprišta, kad sugytų, kad uždėtų tvarstį jai aprišti, kad ji sustiprėtų kalavijui laikyti.
22Todėl taip sako Viešpats DIEVAS: ‘Štai aš esu prieš faraoną, Egipto karalių, ir sulaužysiu jo rankas, stipriąją ir tą, kuri buvo sulaužyta; ir padarysiu, kad kalavijas iškristų iš jo rankos.
23Ir išsklaidysiu egiptiečius tarp tautų ir išvaikysiu juos po šalis.
24Ir sustiprinsiu Babilono karaliaus rankas ir įdėsiu jam į ranką savo kalaviją; bet sulaužysiu faraono rankas, ir jis dejuos jo akivaizdoje mirtinai sužeistojo dejonėmis.
25Bet aš sustiprinsiu Babilono karaliaus rankas, o faraono rankos nusileis; ir jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS, kai įdėsiu savo kalaviją į Babilono karaliaus ranką, ir jis jį išties į Egipto šalį.
26Ir aš išsklaidysiu egiptiečius tarp tautų ir išvaikysiu juos po šalis; ir jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS’“.