1Dešimtaisiais metais, dešimtąjį mėnesį, dvyliktąją to mėnesio dieną, man atėjo VIEŠPATIES žodis, sakydamas:
2„Žmogaus sūnau, nukreipk savo veidą prieš Egipto karalių faraoną ir pranašauk prieš jį ir prieš visą Egiptą;
3kalbėk ir sakyk: ‘Taip sako Viešpats DIEVAS: Štai aš esu prieš tave, faraone, Egipto karaliau, didysis slibine, gulintis tarp savo upių ir sakantis: „Mano upė yra mano paties, aš ją sau pasidariau“.
4Bet aš įdėsiu kablius į tavo žiaunas ir tavo upių žuvis prilipinsiu prie tavo žvynų, ir aš tave ištrauksiu iš tavo upių vidurio, ir visos tavo upių žuvys prilips prie tavo žvynų.
5Ir aš paliksiu tave numestą į dykumą, tave ir visas tavo upių žuvis; tu nukrisi atvirame lauke; tu nebūsi nei surinktas, nei palaidotas; aš tave atidaviau lauko žvėrims ir dangaus skrajūnams kaip maistą.
6Ir visi Egipto gyventojai žinos, kad aš esu VIEŠPATS, nes jie buvo nendrės ramstis Izraelio namams.
7Kai jie nutvėrė tave už rankos, tu sulūžai ir nuplėšei visą jų petį; ir kai jie atsirėmė į tave, tu sulūžai ir padarei, kad visos jų strėnos išsikištų.
8Todėl taip sako Viešpats DIEVAS: Štai aš atvesiu ant tavęs kalaviją ir iškirsiu iš tavęs žmogų ir gyvulį.
9Ir Egipto šalis bus tuščia ir apleista; ir jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS; kadangi jis sakė: „Mano yra upė, aš ją padariau“.
10Todėl štai aš esu prieš tave bei prieš tavo upes, ir padarysiu Egipto šalį visiškai tuščią ir apleistą, nuo Sienės bokšto iki Etiopijos ribos.
11Nepereis per ją žmogaus koja, ir gyvulio koja nepereis per ją, ir keturiasdešimt metų ji nebus apgyvendinta.
12Padarysiu Egipto šalį tuščią tarp ištuštėjusių šalių, ir keturiasdešimt metų jos miestai bus tušti tarp apleistų miestų; aš išsklaidysiu egiptiečius tarp tautų ir išvaikysiu juos po šalis’.
13Tačiau taip sako Viešpats DIEVAS: ‘Keturiasdešimčiai metų pasibaigus aš surinksiu egiptiečius iš tautų, po kurias jie buvo išsklaidyti;
14aš sugrąžinsiu Egipto nelaisvę ir sugrąžinsiu juos į Patroso šalį, į jų gyvenamą šalį; ir jie ten bus menka karalystė.
15Ji bus menkiausia iš karalysčių; ir ji nebesiaukštins virš tautų; nes aš juos sumažinsiu, kad jie nebeviešpatautų tautoms.
16Ir ji nebebus Izraelio namų pasitikėjimas, primenantis jų neteisybę, kai jie dairėsi paskui juos; bet jie žinos, kad aš esu Viešpats DIEVAS’“.
17Ir dvidešimt septintaisiais metais, pirmąjį mėnesį, pirmąją mėnesio dieną įvyko, kad man atėjo VIEŠPATIES žodis, sakydamas:
18„Žmogaus sūnau, Babilono karalius Nebukadrecaras privertė savo kariuomenę tarnauti sunkia tarnyste prieš Tyrą; kiekviena galva nupliko ir kiekvienas petys nusitrynė; tačiau nei jis, nei jo kariuomenė negavo už Tyrą užmokesčio, už tarnystę, kuria jis prieš jį tarnavo.
19Todėl taip sako Viešpats DIEVAS: Štai aš atiduosiu Babilono karaliui Nebukadrecarui Egipto šalį; jis pasiims jos daugybę ir pasiims jos laimikį, ir pasiims jos grobį; ir tai bus užmokestis jo kariuomenei.
20Jam atidaviau Egipto šalį už jo triūsą, kuriuo jis prieš ją tarnavo, nes jie man dirbo, – sako Viešpats DIEVAS.
21– Tą dieną aš padarysiu, kad Izraelio namų ragas apsipumpuruotų ir duosiu tau jų tarpe atverti burną; ir jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS’“.