1Man vėl atėjo VIEŠPATIES žodis, sakydamas:
2„Žmogaus sūnau, sakyk Tyro kunigaikščiui: ‘Taip sako Viešpats DIEVAS: Kadangi pasididžiavo tavo širdis ir tu sakei: „Aš esu Dievas, aš sėdžiu Dievo soste, jūrų viduryje“; tačiau tu esi žmogus, o ne Dievas, nors statai savo širdį kaip Dievo širdį;
3štai tu išmintingesnis už Danielių; nėra paslapties, kurią galėtų nuslėpti nuo tavęs;
4savo išmintimi ir savo supratimu tu įsigijai turtų ir įsigijai aukso bei sidabro į savo lobynus;
5savo didele išmintimi, savo prekyba tu padauginai savo turtus, ir tavo širdis didžiavosi dėl tavo turtų;
6todėl taip sako Viešpats DIEVAS: Kadangi tu statei savo širdį, kaip Dievo širdį,
7todėl štai aš atvesiu ant tavęs svetimšalius, tautų baisiuosius; jie išsitrauks kalavijus prieš tavo išminties grožį ir suterš tavo spindesį.
8Jie nustums tave į duobę, ir tu mirsi mirtimi tų, kurie yra užmušti jūrų viduryje.
9Ar tu vis dar sakysi savo žudytojo akivaizdoje: „Aš esu Dievas“? Bet savo žudytojo rankoje tu būsi žmogus, o ne Dievas.
10Tu mirsi neapipjaustytųjų mirtimi nuo svetimšalių rankos; nes aš tai pasakiau, – sako Viešpats DIEVAS’“.
11Man dar atėjo VIEŠPATIES žodis, sakydamas:
12„Žmogaus sūnau, imkis raudos apie Tyro karalių ir jam sakyk: ‘Taip sako Viešpats DIEVAS: Tu visumos antspaudas, pilnas išminties ir tobulo grožio.
13Tu buvai Edene, Dievo sode; visokie brangūs akmenys buvo tavo apdangalas: sardis, topazas ir deimantas, berilis, oniksas ir jaspis, safyras, smaragdas, raudonasis granatas ir auksas; tavo būgneliai ir tavo dūdelės buvo meistriškai paruošti tavyje tą dieną, kai buvai sutvertas.
14Tu esi pateptasis cherubas, kuris dengia; aš tave tokiu paskyriau; tu buvai šventajame Dievo kalne; tu vaikštinėjai šen bei ten ugningų akmenų tarpe.
15Tu buvai tobulas savo keliuose nuo tos dienos, kai buvai sutvertas, iki kol buvo atrasta tavyje neteisybė.
16Per tavo gausią prekybą jie pripildė tavo tarpą smurto, ir tu nusidėjai; todėl aš išmesiu tave iš Dievo kalno kaip suterštą; ir išnaikinsiu tave, o dengiantis cherube, iš ugningų akmenų tarpo.
17Tavo širdis išsiaukštino dėl tavo grožio, tu sugadinai savo išmintį per savo spindesį; aš numesiu tave ant žemės, paguldysiu tave priešais karalius, kad jie galėtų tave matyti.
18Savo neteisybių daugybe, savo prekybos neteisybe tu suteršei savo šventoves; todėl iš tavo tarpo aš išgausiu ugnį, kuri surys tave, ir visų tave matančių akyse paversiu tave pelenais ant žemės.
19Visi tave pažįstantys tarp tautų bus apstulbę dėl tavęs; tu būsi siaubas ir tavęs nebebus’“.
20Man vėl atėjo VIEŠPATIES žodis, sakydamas:
21„Žmogaus sūnau, nukreipk savo veidą prieš Sidoną ir pranašauk prieš jį,
22ir sakyk: ‘Taip sako Viešpats DIEVAS: Štai aš esu prieš tave, o Sidone; ir aš būsiu pašlovintas tavo tarpe; ir jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS, kai būsiu jame įvykdęs teismus ir kai būsiu jame pašvęstas.
23Nes aš pasiųsiu į jį marą bei kraują į jo gatves; ir sužeistieji bus nuteisti jo tarpe kalaviju, esančiu ant jo iš visų pusių; ir jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS.
24Ir Izraelio namams nebebus badančio erškėčio nei sukeliančio sielvartą dyglio iš visų jų aplinkinių, kurie juos niekino; ir jie žinos, kad aš esu Viešpats DIEVAS’.
25Taip sako Viešpats DIEVAS: ‘Kai būsiu surinkęs Izraelio namus iš tautų, tarp kurių jie yra išsklaidyti, ir būsiu juose pašvęstas pagonių akyse, tada jie gyvens savo šalyje, kurią daviau savo tarnui Jokūbui.
26Ir jie saugiai joje gyvens, statys namus ir sodins vynuogynus; taip, jie gyvens su pasitikėjimu, kai aš būsiu įvykdęs teismus visiems jų aplinkiniams, kurie juos niekina; ir jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS, jų Dievas’“.