1Be to, dvasia mane pakėlė ir nunešė prie VIEŠPATIES namų rytinių vartų, nukreiptų į rytus; ir štai prie vartų durų dvidešimt penki vyrai, tarp kurių pamačiau Azūro sūnų Jaazaniją ir Benajo sūnų Pelatiją, tautos kunigaikščius.
2Tada jis man tarė: „Žmogaus sūnau, tie yra vyrai, kurie sumano piktadarybę ir duoda piktą patarimą šiame mieste;
3kurie sako: ‘Tai nearti; statykime namus; šis miestas yra katilas, o mes esame mėsa’.
4Todėl pranašauk prieš juos, pranašauk, o žmogaus sūnau“.
5Ir VIEŠPATIES Dvasia nupuolė ant manęs ir man tarė: „Kalbėk: ‘Taip sako VIEŠPATS: Jūs taip sakėte, o Izraelio namai; nes aš žinau viską, kas ateina jums į galvą.
6Jūs padauginote jūsų užmuštuosius šiame mieste ir pripildėte jo gatves užmuštųjų.
7Todėl taip sako Viešpats DIEVAS: Jūsų užmuštieji, kuriuos paguldėte jo viduryje, yra mėsa, o šis miestas yra katilas; bet aš jus išvesiu iš jo vidurio.
8Jūs bijote kalavijo; ir aš užleisiu ant jūsų kalaviją, – sako Viešpats DIEVAS.
9Aš jus išvesiu iš jo vidurio ir atiduosiu jus į svetimšalių rankas, ir jums įvykdysiu teismus.
10Jūs krisite nuo kalavijo; aš jus teisiu Izraelio ribose; ir jūs žinosite, kad aš esu VIEŠPATS.
11Šitas miestas nebus jūsų katilu, ir jūs nebūsite mėsa jo viduryje; bet aš jus teisiu Izraelio ribose;
12ir jūs žinosite, kad aš esu VIEŠPATS; nes jūs nevaikščiojote mano įstatais ir nevykdėte mano teismų, bet elgėtės pagal aplink jus esančių pagonių būdą’“.
13Ir man pranašaujant įvyko, kad Benajo sūnus Pelatijas mirė. Tada aš parpuoliau veidu į žemę ir garsiu balsu šaukiau, sakydamas: „Ak, Viešpatie DIEVE! Ar tu padarysi visišką galą Izraelio likučiui?“
14Vėl man atėjo VIEŠPATIES žodis, sakydamas:
15„Žmogaus sūnau, tavo broliai, būtent tavo broliai, tavo giminės žmonės ir visi Izraelio namai, visa tai yra tie, kuriems Jeruzalės gyventojai sakė: ‘Atsitolinkite nuo VIEŠPATIES, mums ši šalis duota nuosavybėn’.
16Todėl sakyk: ‘Taip sako Viešpats DIEVAS: Nors aš juos numečiau toli tarp pagonių ir nors juos išsklaidžiau tarp šalių, tačiau aš jiems būsiu kaip maža šventovė šalyse, į kurias jie ateis’.
17Todėl sakyk: ‘Taip sako Viešpats DIEVAS: Aš jus išrinksiu iš tautų ir surinksiu jus iš šalių, po kurias buvote išsklaidyti, ir jums duosiu Izraelio šalį.
18Ir jie ten ateis ir pašalins iš ten visas jos šlykštybes bei visas jos bjaurystes.
19Ir aš jiems duosiu vieną širdį, ir į jūsų vidų įdėsiu naują dvasią; ir išimsiu iš jų kūno akmeninę širdį, ir jiems duosiu kūno širdį;
20kad jie vaikščiotų pagal mano įstatus, laikytųsi mano potvarkių ir juos vykdytų; ir jie bus mano tauta, o aš būsiu jų Dievas.
21Bet tiems, kurių širdis vaikšto paskui jų šlykštybių ir jų bjaurysčių širdį, aš jų kelią atlyginsiu ant jų pačių galvų, – sako Viešpats DIEVAS’“.
22Tada cherubai pakėlė savo sparnus, ir ratai šalia jų; ir Izraelio Dievo šlovė buvo viršuje jų.
23Ir VIEŠPATIES šlovė pakilo iš miesto vidurio ir sustojo ant kalno, esančio rytinėje miesto pusėje.
24Po to dvasia mane pakėlė ir regėjime per Dievo Dvasią nunešė mane į Chaldėją pas belaisvius. Taigi regėjimas, kurį buvau matęs, pakilo nuo manęs.
25Tada aš kalbėjau belaisviams visus dalykus, kuriuos VIEŠPATS man buvo parodęs.