Ezekiel 10
1 Tada aš pažiūrėjau, ir štai tvirtumoje, esančioje virš cherubų galvos, viršum jų pasirodė tarsi safyro akmuo, kaip sosto panašumo išvaizda.
2 Ir jis kalbėjo linu apsivilkusiam vyrui ir tarė: „Įeik į tarpą ratų, tai yra, po cherubais, ir pripildyk savo rankas ugninių anglių iš cherubų tarpo, ir išbarstyk jas ant miesto“. Ir man matant, jis įėjo.
3 Na, o tam vyrui įėjus, cherubai stovėjo namų dešinėje pusėje; ir debesis pripildė vidinį kiemą.
4 Tada VIEŠPATIES šlovė pakilo nuo cherubo ir sustojo virš namų slenksčio; ir namai prisipildė debesies, o kiemas buvo pilnas VIEŠPATIES šlovės spindesio.
5 Ir cherubų sparnų garsas buvo girdimas net išoriniame kieme, kaip Visagalio Dievo balsas, kai jis kalba.
6 Ir įvyko, kad jam įsakius linu apsivilkusiam vyrui, sakant: „Paimk ugnies iš ratų tarpo, iš cherubų tarpo“, jis įėjęs atsistojo šalia ratų.
7 Ir vienas cherubas ištiesė savo ranką iš cherubų tarpo į ugnį, esančią tarp cherubų, ir paėmęs ją įdėjo linu apsivilkusiajam į rankas; šis ją paėmė ir išėjo.
8 Ir cherubuose po jų sparnais pasirodė žmogaus rankos pavidalas.
9 Ir man žiūrint, štai šalia cherubų keturi ratai, vienas ratas prie vieno cherubo, o kitas ratas prie kito cherubo; ir ratų išvaizda buvo tarsi berilio akmens spalva.
10 O dėl jų išvaizdos, tie keturi buvo vienodai panašūs, lyg vienas ratas būtų rato viduje.
11 Kai jie ėjo, jie ėjo į savo keturias puses; eidami jie nesisukiojo, bet į vietą, į kurią žiūrėjo galva, jie ėjo paskui ją; eidami jie nesisukiojo.
12 Ir jų visas kūnas, jų nugaros, jų rankos, jų sparnai ir ratai buvo aplinkui pilni akių, būtent ratai, kuriuos tie keturi turėjo.
13 O ratams, man girdint, jiems buvo šaukiama: „O ratai!“
14 Ir kiekvienas turėjo keturis veidus: pirmas veidas buvo cherubo veidas, antras veidas buvo žmogaus veidas, trečiasis – liūto veidas, o ketvirtasis – erelio veidas.
15 Ir cherubai pakilo. Tai tas gyvasis sutvėrimas, kurį mačiau prie Kebaro upės.
16 Ir cherubams einant, ratai ėjo šalia jų; o cherubams pakėlus savo sparnus, kad pakiltų nuo žemės, tie ratai irgi nesisukiojo nuo jų pašonės.
17 Aniems stovint, jie stovėjo, o aniems pakylant, tie irgi pakildavo; nes gyvojo sutvėrimo dvasia buvo juose.
18 Tada VIEŠPATIES šlovė pasitraukė nuo namų slenksčio ir atsistojo virš cherubų.
19 Ir cherubai pakėlė savo sparnus, ir man matant pakilo nuo žemės; kai jie išėjo, ratai irgi buvo šalia jų, ir jie sustojo prie VIEŠPATIES namų rytinių vartų durų; ir Izraelio Dievo šlovė buvo viršuje virš jų.
20 Tai yra tas gyvasis sutvėrimas, kurį mačiau po Izraelio Dievu prie Kebaro upės; ir aš žinojau, kad jie buvo cherubai.
21 Kiekvienas turėjo po keturis veidus ir kiekvienas po keturis sparnus; ir po jų sparnais buvo žmogaus rankų panašumas.
22 O jų veidų panašumai buvo tokie, kaip veidai, kuriuos mačiau prie Kebaro upės – jų išvaizda ir jie patys; jie kiekvienas ėjo tiesiai į priekį.