1Tada aš pažiūrėjau, ir štai tvirtumoje, esančioje virš cherubų galvos, viršum jų pasirodė tarsi safyro akmuo, kaip sosto panašumo išvaizda.
2Ir jis kalbėjo linu apsivilkusiam vyrui ir tarė: „Įeik į tarpą ratų, tai yra, po cherubais, ir pripildyk savo rankas ugninių anglių iš cherubų tarpo, ir išbarstyk jas ant miesto“. Ir man matant, jis įėjo.
3Na, o tam vyrui įėjus, cherubai stovėjo namų dešinėje pusėje; ir debesis pripildė vidinį kiemą.
4Tada VIEŠPATIES šlovė pakilo nuo cherubo ir sustojo virš namų slenksčio; ir namai prisipildė debesies, o kiemas buvo pilnas VIEŠPATIES šlovės spindesio.
5Ir cherubų sparnų garsas buvo girdimas net išoriniame kieme, kaip Visagalio Dievo balsas, kai jis kalba.
6Ir įvyko, kad jam įsakius linu apsivilkusiam vyrui, sakant: „Paimk ugnies iš ratų tarpo, iš cherubų tarpo“, jis įėjęs atsistojo šalia ratų.
7Ir vienas cherubas ištiesė savo ranką iš cherubų tarpo į ugnį, esančią tarp cherubų, ir paėmęs ją įdėjo linu apsivilkusiajam į rankas; šis ją paėmė ir išėjo.
8Ir cherubuose po jų sparnais pasirodė žmogaus rankos pavidalas.
9Ir man žiūrint, štai šalia cherubų keturi ratai, vienas ratas prie vieno cherubo, o kitas ratas prie kito cherubo; ir ratų išvaizda buvo tarsi berilio akmens spalva.
10O dėl jų išvaizdos, tie keturi buvo vienodai panašūs, lyg vienas ratas būtų rato viduje.
11Kai jie ėjo, jie ėjo į savo keturias puses; eidami jie nesisukiojo, bet į vietą, į kurią žiūrėjo galva, jie ėjo paskui ją; eidami jie nesisukiojo.
12Ir jų visas kūnas, jų nugaros, jų rankos, jų sparnai ir ratai buvo aplinkui pilni akių, būtent ratai, kuriuos tie keturi turėjo.
13O ratams, man girdint, jiems buvo šaukiama: „O ratai!“
14Ir kiekvienas turėjo keturis veidus: pirmas veidas buvo cherubo veidas, antras veidas buvo žmogaus veidas, trečiasis – liūto veidas, o ketvirtasis – erelio veidas.
15Ir cherubai pakilo. Tai tas gyvasis sutvėrimas, kurį mačiau prie Kebaro upės.
16Ir cherubams einant, ratai ėjo šalia jų; o cherubams pakėlus savo sparnus, kad pakiltų nuo žemės, tie ratai irgi nesisukiojo nuo jų pašonės.
17Aniems stovint, jie stovėjo, o aniems pakylant, tie irgi pakildavo; nes gyvojo sutvėrimo dvasia buvo juose.
18Tada VIEŠPATIES šlovė pasitraukė nuo namų slenksčio ir atsistojo virš cherubų.
19Ir cherubai pakėlė savo sparnus, ir man matant pakilo nuo žemės; kai jie išėjo, ratai irgi buvo šalia jų, ir jie sustojo prie VIEŠPATIES namų rytinių vartų durų; ir Izraelio Dievo šlovė buvo viršuje virš jų.
20Tai yra tas gyvasis sutvėrimas, kurį mačiau po Izraelio Dievu prie Kebaro upės; ir aš žinojau, kad jie buvo cherubai.
21Kiekvienas turėjo po keturis veidus ir kiekvienas po keturis sparnus; ir po jų sparnais buvo žmogaus rankų panašumas.
22O jų veidų panašumai buvo tokie, kaip veidai, kuriuos mačiau prie Kebaro upės – jų išvaizda ir jie patys; jie kiekvienas ėjo tiesiai į priekį.