1Trečiąjį mėnesį, kai Izraelio vaikai buvo išėję iš Egipto šalies, tą pačią dieną jie atvyko į Sinajaus dykumą.
2Nes jie buvo išėję iš Refidimo, ir buvo atvykę į Sinajaus dykumą, ir stovyklavo dykumoje; ir Izraelis stovyklavo ten priešais kalną.
3Ir Mozė ėjo aukštyn pas Dievą, ir VIEŠPATS jam šaukė nuo kalno, sakydamas: „Taip sakyk Jokūbo namams ir pranešk Izraelio vaikams:
4‘Jūs matėte, ką aš padariau egiptiečiams ir kaip nešiau jus ant erelio sparnų, ir atgabenau jus pas save.
5Taigi dabar, jei tikrai paklusite mano balsui ir laikysitės mano sandoros, tuomet man būsite nuosava brangenybė viršum visų tautų; nes visa žemė yra mano.
6Ir man būsite kunigų karalystė ir šventa tauta’. Šitie yra žodžiai, kuriuos kalbėk Izraelio vaikams“.
7Ir atėjęs Mozė pasišaukė tautos vyresniuosius ir prieš jų veidus išdėstė visus šituos žodžius, kuriuos VIEŠPATS jam įsakė.
8Ir visa tauta, kartu atsakydama, tarė: „Visa, ką VIEŠPATS kalbėjo, mes darysime“. Ir Mozė perdavė tautos žodžius VIEŠPAČIUI.
9Ir VIEŠPATS tarė Mozei: „Štai aš ateinu pas tave tirštame debesyje, kad tauta girdėtų, kai aš kalbėsiu su tavimi, ir amžinai tavimi tikėtų“. Ir Mozė pranešė tautos žodžius VIEŠPAČIUI.
10Ir VIEŠPATS tarė Mozei: „Eik pas tautą ir pašvęsk juos šiandien ir rytoj, ir teišsiplauna jie savo drabužius,
11ir tebūna pasiruošę trečiajai dienai; nes trečią dieną VIEŠPATS nusileis ant Sinajaus kalno visos tautos akyse.
12Ir tu nustatysi aplinkui ribas tautai, tardamas: ‘Saugokitės, nelipkite į kalną ir nepalieskite jo krašto; kiekvienas, kuris palies kalną, tikrai bus užmuštas;
13jokia ranka jo tenepaliečia, bet jis tikrai bus užmėtytas akmenimis ar peršautas; ar tai būtų gyvulys, ar žmogus, jis negyvens’; kai ilgai skambės trimitas, jie lips į kalną“.
14Ir Mozė nulipo nuo kalno pas tautą ir pašventė tautą; ir jie išsiplovė savo drabužius.
15Ir jis tarė tautai: „Būkite pasiruošę trečiajai dienai; neikite pas savo žmonas“.
16Ir įvyko trečiąją dieną ryte, kad buvo griaustiniai ir žaibai, tirštas debesis ant kalno ir nepaprastai stiprus trimito garsas; taip, kad drebėjo visa tauta, esanti stovykloje.
17Ir Mozė išvedė tautą iš stovyklos susitikti su Dievu; ir jie sustojo kalno papėdėje.
18O Sinajaus kalnas visas rūko, nes VIEŠPATS ant jo nusileido ugnyje; ir jo dūmai kilo kaip krosnies dūmai, ir visas kalnas smarkiai drebėjo.
19O kai trimito garsas ilgai skambėjo ir darėsi vis garsesnis ir garsesnis, Mozė kalbėjo, o Dievas jam atsakė balsu.
20Ir VIEŠPATS nusileido ant Sinajaus kalno, ant kalno viršūnės; ir VIEŠPATS pasišaukė Mozę į kalno viršūnę; ir Mozė užlipo.
21Ir VIEŠPATS tarė Mozei: „Eik žemyn, įpareigok tautą, kad jie nesiveržtų link VIEŠPATIES spoksoti ir daugelis iš jų nežūtų.
22Ir kunigai taip pat, kurie artinasi prie VIEŠPATIES, tepasišvenčia, kad VIEŠPATS neišsiveržtų prieš juos“.
23Ir Mozė tarė VIEŠPAČIUI: „Tauta negali lipti į Sinajaus kalną; nes tu mus įpareigojai, tardamas: ‘Nustatyk aplink kalną ribas ir pašvęsk jį’“.
24Ir VIEŠPATS jam tarė: „Eik, nulipk ir užlipk tu ir Aaronas su tavimi; bet kunigai ir tauta tenesiveržia lipti pas VIEŠPATĮ, kad jis neišsiveržtų prieš juos“.
25Taigi Mozė nulipo pas tautą ir jiems kalbėjo.