Exodus 20
1 Ir Dievas kalbėjo visus tuos žodžius, sakydamas:
2 „Aš esu VIEŠPATS, tavo Dievas, kuris tave išvedžiau iš Egipto šalies, iš vergystės namų.
3 Neturėk kitų dievų mano akivaizdoje.
4 Nedaryk sau jokio raižyto atvaizdo nei jokio panašumo į tai, kas yra aukštai danguje ar kas žemai žemėje, ar kas vandenyje po žeme;
5 nesilenk jiems nei tarnauk jiems; nes aš VIEŠPATS, tavo Dievas, esu pavydus Dievas, lankantis tėvų neteisybes ant vaikų iki trečios ir ketvirtos kartos tų, kurie manęs nekenčia;
6 ir rodantis gailestingumą tūkstančiams tų, kurie mane myli ir laikosi mano įsakymų.
7 Tuščiai nevartok VIEŠPATIES, savo Dievo, vardo; nes VIEŠPATS nelaikys nekaltu to, kuris tuščiai vartoja jo vardą.
8 Atsimink sabato dieną, kad ją laikytum šventa.
9 Šešias dienas dirbk ir atlik visą savo darbą;
10 bet septintoji diena yra VIEŠPATIES, tavo Dievo sabatas; joje nedirbk jokio darbo nei tu, nei tavo sūnus, nei tavo dukra, nei tavo tarnas, nei tavo tarnaitė, nei tavo galvijai, nei tavo ateivis, esantis tavo vartuose;
11 nes per šešias dienas VIEŠPATS padarė dangų ir žemę, jūrą ir visa, kas yra juose, o septintąją dieną ilsėjosi; todėl VIEŠPATS palaimino sabato dieną ir ją pašventė.
12 Gerbk savo tėvą ir savo motiną; kad tavo dienos būtų ilgos šalyje, kurią VIEŠPATS, tavo Dievas, tau duoda.
13 Nežudyk.
14 Nesvetimauk.
15 Nevok.
16 Neliudyk melagingai prieš savo artimą.
17 Negeisk savo artimo namų, negeisk savo artimo žmonos nei jo tarno, nei jo tarnaitės, nei jo jaučio, nei jo asilo, nei nieko, kas yra tavo artimo“.
18 Ir visa tauta matė griaustinius, žaibus, trimito garsą ir rūkstantį kalną; ir kai tauta tai pamatė, jie atsitraukė ir stovėjo iš tolo.
19 Ir jie tarė Mozei: „Tu kalbėk su mumis, o mes klausysime; bet tenekalba su mumis Dievas, kad nemirtume“.
20 O Mozė tarė tautai: „Nebijokite; nes Dievas atėjo jus išmėginti, ir kad jo baimė būtų jūsų akyse, kad nenusidėtumėte“.
21 Ir tauta stovėjo iš tolo, o Mozė artinosi prie tirštos tamsos, kur buvo Dievas.
22 Ir VIEŠPATS tarė Mozei: „Taip sakyk Izraelio vaikams: ‘Jūs matėte, kad aš kalbėjau su jumis iš dangaus.
23 Nedarykite šalia manęs dievų iš sidabro nei nesidarykite dievų iš aukso.
24 Padaryk man aukurą iš žemės ir ant jo aukok savo deginamąsias aukas ir savo taikos aukas, savo avis ir savo jaučius; visose vietose, kur įamžinsiu savo vardą, aš ateisiu pas tave ir tave palaiminsiu.
25 O jei darysi man aukurą iš akmens, nestatyk jo iš tašytų akmenų; nes jei ant jo pakelsi savo įrankį, būsi jį sutepęs.
26 Taip pat laiptais nelipk prie mano aukuro, kad prie jo nebūtų atidengtas tavo nuogumas’“.