1Na, o šitie yra teismai, kuriuos tu išstatysi jų priešakyje.
2Jei nusipirksi hebrają tarną, jis tarnaus šešerius metus; o septintaisiais išeis į laisvę už dyką.
3Jei jis atėjo vienas, vienas jis turi išeiti; jei jis buvo vedęs, tada jo žmona išeis su juo.
4Jei jo šeimininkas jam davė žmoną ir ji jam pagimdė sūnų ar dukterų; žmona ir jos vaikai bus jos šeimininko, o jis išeis vienas.
5Bet jei tarnas aiškiai sakys: ‘Aš myliu savo šeimininką, savo žmoną ir savo vaikus; aš neisiu į laisvę’;
6tuomet jo šeimininkas atves jį pas teisėjus; taip pat jis atves jį prie durų ar durų staktos; ir jo šeimininkas yla perdurs jo ausį; ir jis jam tarnaus amžinai.
7O jei kas parduoda savo dukterį būti tarnaite, ji neišeis, kaip išeina tarnai.
8Jei ji nepatinka savo šeimininkui, kuris su ja susižadėjo, tai jis leis jai būti išpirktai; jis neturi valdžios ją parduoti svetimai tautai, kadangi jis apgaulingai su ja pasielgė.
9O jei jis sužadėjo ją su savo sūnumi, jis turi elgtis su ja pagal dukterų teises.
10Jei jis ims sau kitą žmoną; jis tenesumažina jai maisto, rūbų ir santuokinių pareigų.
11O jei jis neatlieka jai šitų trijų, tada ji išeis į laisvę ne už pinigus.
12Kas muša žmogų taip, kad jis miršta, tas tikrai bus užmuštas.
13O jei žmogus netykoja, bet Dievas atiduoda jį į jo rankas; tuomet aš paskirsiu tau vietą, kur jis turės pabėgti.
14Bet jei kas tyčiomis puola ant savo artimo, kad klastingai jį nužudytų; tai paimk jį nuo mano aukuro, kad jis mirtų.
15O kas muša savo tėvą ar savo motiną, tikrai bus užmuštas.
16O kas pavagia žmogų ir jį parduoda, arba jei jis būtų rastas jo rankose, tas tikrai bus užmuštas.
17O kas keikia savo tėvą ar savo motiną, tikrai bus užmuštas.
18Ir jei vyrams susivaidijus, vienas sumuša kitą akmeniu ar kumščiu, o tas nenumiršta, bet neatsikelia iš lovos;
19jei tas atsikelia ir vaikšto su lazda, tuomet jo sumušėjas bus laisvas; jis tik turi sumokėti už to prarastą laiką ir padaryti, kad tas visiškai išgytų.
20O jei kas sumuša savo tarną ar tarnaitę lazda, ir tas numiršta po jo ranka; jis tikrai bus nubaustas.
21Tačiau jei tas pasilieka dieną ar dvi, jis nebus baudžiamas; nes tas yra jo pinigai.
22Jei vyrai susivaidija ir sužeidžia nėščią moterį taip, kad išsimeta jos vaisius, tačiau jokia žala neatsiranda; jis tikrai bus baudžiamas pagal tai, ką jam uždės tos moters vyras; ir jis sumokės kaip teisėjai nuspręs.
23Bet jei atsiranda žala, tuomet atiduosi gyvybę už gyvybę,
24akį už akį, dantį už dantį, ranką už ranką, koją už koją,
25nudeginimą už nudeginimą, žaizdą už žaizdą, kirtį už kirtį.
26O jei kas sumuša savo tarno akį ar tarnaitės akį, kad ta sunyksta, jis už jo akį paleis jį į laisvę.
27O jei jis išmuša savo tarno dantį ar tarnaitės dantį, jis už jo dantį paleis jį į laisvę.
28Jei jautis subado vyrą ar moterį, kad jie miršta; tada tas jautis tikrai bus užmėtytas akmenimis, o jo mėsa nebus valgoma; bet to jaučio savininkas bus laisvas.
29Bet jei jautis praeityje buvo pratęs badytis savo ragais, ir jo savininkui buvo tai paliudyta, o jis nelaikė jo uždaręs, bet jis yra užmušęs vyrą ar moterį, tas jautis bus užmėtytas akmenimis ir taip pat jo savininkas bus užmuštas.
30Jei jam uždėta pinigų suma, tuomet jis turės duoti savo gyvybės išpirkai, kiek tik jam bus uždėta.
31Ar jis yra subadęs sūnų ar subadęs dukrą, jam bus padaryta pagal šį teismą.
32Jei jautis subadys tarną ar tarnaitę, jis duos jų šeimininkui trisdešimt sidabro šekelių, o jautis bus užmėtytas akmenimis.
33O jei kas atidarys duobę, arba jei kas iškas duobę, o jos neuždengs, ir į ją įkris jautis ar asilas;
34tos duobės savininkas už tai atlygins ir duos pinigų jų savininkui; o nudvėsęs gyvulys bus jo.
35O jei kieno jautis sužalos kito jautį, kad tas padvės; tuomet jie parduos gyvąjį jautį ir pasidalins to pinigus; taip pat ir nugaišusį jautį jie pasidalins.
36Arba jei yra žinoma, kad jautis praeityje buvo įpratęs badytis, o jo savininkas nelaikė jo uždaręs; jis tikrai sumokės jaučiu už jautį; o padvėsusysis bus jo paties.