1Ir VIEŠPATS kalbėjo Mozei, sakydamas:
2„Kalbėk Izraelio vaikams, kad jie pasuktų ir stovyklautų prieš Pi-Hahirotą, tarp Migdolo ir jūros, priešais Baal-Sefoną; stovyklaukite prieš jį, pajūryje.
3Nes faraonas sakys apie Izraelio vaikus: ‘Jie susipainioję šalyje, dykuma juos užrakino’.
4O aš užkietinsiu faraono širdį, kad jis juos persekios; ir aš būsiu gerbiamas per faraoną bei visą jo kariuomenę; kad egiptiečiai žinotų, jog aš esu VIEŠPATS“. Ir jie taip padarė.
5O Egipto karaliui buvo pranešta, kad tauta pabėgo; ir faraono ir jo tarnų širdis atsigręžė prieš tautą, ir jie tarė: „Kodėl mes tai padarėme, išleisdami Izraelį nuo tarnavimo mums?“
6Ir jis pasikinkė savo vežimą ir ėmėsi su savimi savo tautą;
7ir jis paėmė šešis šimtus rinktinių vežimų ir visus Egipto vežimus, ir jų visų vadus.
8Ir VIEŠPATS užkietino Egipto karaliaus faraono širdį, ir jis persekiojo Izraelio vaikus; o Izraelio vaikai išėjo aukšta ranka.
9Bet egiptiečiai juos persekiojo, visi faraono žirgai, vežimai, jo raiteliai ir jo kariuomenė, ir pasivijo juos bestovyklaujančius palei jūrą, ties Pi-Hahirotu, prieš Baal-Sefoną.
10Ir faraonui priartėjus, Izraelio vaikai pakėlė savo akis, ir štai egiptiečiai žygiavo jiems iš paskos; ir jie labai išsigando; ir Izraelio vaikai šaukėsi VIEŠPATIES.
11Ir jie tarė Mozei: „Ar todėl, kad nebuvo kapų Egipte, mus išsivedei, kad numirtume dykumoje? Kodėl taip su mumis pasielgei, išvesdamas mus iš Egipto?
12Ar ne tas yra žodis, kurį tau kalbėjome Egipte, sakydami: ‘Palik mus, kad mes tarnautume egiptiečiams?’ Nes mums būtų buvę geriau tarnauti egiptiečiams, negu turėtume mirti dykumoje“.
13Ir Mozė tarė tautai: „Nebijokite, stovėkite nejudėdami ir stebėkite VIEŠPATIES išgelbėjimą, kurį jis šiandien jums parodys; nes egiptiečių, kuriuos šiandien matėte, niekada daugiau nematysite per amžius.
14VIEŠPATS kariaus už jus, o jūs tylėsite“.
15Ir VIEŠPATS tarė Mozei: „Ko šaukiesi manęs? Kalbėk Izraelio vaikams, kad jie eitų pirmyn;
16bet tu pakelk savo lazdą, ištiesk savo ranką virš jūros ir perskirk ją; ir Izraelio vaikai eis sausa žeme per jūros vidurį.
17O aš, štai aš užkietinsiu egiptiečių širdis, ir jie eis paskui juos; ir aš įgysiu sau garbę per faraoną, per visą jo kariuomenę, per jo vežimus ir per jo raitelius.
18Ir egiptiečiai žinos, kad aš esu VIEŠPATS, kai būsiu įsigijęs garbę per faraoną, per jo vežimus ir per jo raitelius“.
19Ir Dievo angelas, kuris ėjo Izraelio stovyklos priešakyje, atsitraukė ir ėjo jų užnugaryje; ir debesies stulpas nuėjo nuo jų veido ir atsistojo jiems iš užnugario;
20ir jis atėjo tarp egiptiečių stovyklos ir Izraelio stovyklos; ir jis buvo jiems debesis ir tamsa, bet jis naktį švietė šitiems; taip, kad nepriartėjo vieni prie kitų per visą tą naktį.
21Ir Mozė ištiesė savo ranką virš jūros; ir VIEŠPATS visą tą naktį smarkiu rytų vėju vertė jūrą trauktis atgal ir pavertė jūrą sausa žeme, ir vandenys pasidalijo.
22Ir Izraelio vaikai įėjo į jūros vidurį sausa žeme; o vandenys jiems buvo siena jų dešinėje ir jų kairėje.
23Ir egiptiečiai vijosi ir įėjo paskui juos į jūros vidurį – visi faraono žirgai, jo vežimai ir jo raiteliai.
24Ir įvyko, kad rytiniame budėjime VIEŠPATS iš ugnies ir debesies stulpo pažvelgė į egiptiečių kariuomenę ir sutrikdė egiptiečių kariuomenę,
25ir numovė jų vežimų ratus, kad jie sunkiai juos pavežė; taip, kad egiptiečiai sakė: „Bėkime nuo Izraelio veido; nes VIEŠPATS kariauja už juos prieš egiptiečius“.
26O VIEŠPATS tarė Mozei: „Ištiesk savo ranką virš jūros, kad vandenys sugrįžtų ant egiptiečių, ant jų vežimų ir ant jų raitelių“.
27Ir Mozė ištiesė savo ranką virš jūros ir, rytui pasirodžius, jūra grįžo į savo stiprybę; o egiptiečiai bėgo jai priešais; ir VIEŠPATS pargriovė egiptiečius jūros viduryje.
28Ir vandenys sugrįžo ir uždengė vežimus, raitelius ir visą faraono kariuomenę, atėjusią paskui juos į jūrą; nei vieno iš jų nebeliko.
29Bet Izraelio vaikai ėjo sausa žeme jūros viduriu; o vandenys jiems buvo siena jų dešinėje ir jų kairėje.
30Taip VIEŠPATS tą dieną išgelbėjo Izraelį iš egiptiečių rankos; ir Izraelis matė egiptiečius mirusius ant jūros kranto.
31Ir Izraelis pamatė tą didį darbą, kurį VIEŠPATS padarė ant egiptiečių; ir tauta bijojo VIEŠPATIES ir tikėjo VIEŠPAČIU bei jo tarnu Moze.