Exodus 12— LTKJV

¹Ir VIEŠPATS kalbėjo Mozei ir Aaronui Egipto šalyje, sakydamas:

²„Šitas mėnuo jums bus mėnesių pradžia; jis jums bus pirmasis metų mėnuo.

³Kalbėkite visam Izraelio susirinkimui, sakydami: ‘Šito mėnesio dešimtąją dieną tegul jie ima kiekvienas po avinėlį, pagal jų tėvų namus, po avinėlį namams;

⁴o jei namai per maži avinėliui, tegul jis su savo kaimynu, gretimu jo namams, paima jį atsižvelgiant į sielų skaičių; kiekvienas pagal savo suvalgymą apsiskaičiuokite dėl avinėlio.

⁵Jūsų avinėlis turi būti be trūkumų, pirmametis patinas; paimkite jį iš avių ar ožkų;

⁶ir jį laikykite iki šito mėnesio keturioliktos dienos; ir visa Izraelio susirinkimo sueiga jį papjaus vakare.

⁷Ir jie turi paimti kraujo ir juo patepti abi šonines staktas bei viršutinę durų staktą tų namų, kuriuose jie valgys jį.

⁸Ir tą naktį jie turi valgyti mėsą, keptą ugnimi, su nerauginta duona; su karčiomis žolėmis jie turi jį valgyti.

⁹Nevalgykite jo žalio ar kokiu būdu virto vandenyje, bet iškepkite ugnimi: jo galvą su jo kojomis ir su jo viduriais.

¹⁰Ir nieko iš jo nepalikite iki ryto; o kas iš jo paliks iki ryto, sudeginkite ugnimi.

¹¹Ir taip jį valgykite: susijuosę strėnas, su apavu ant kojų ir su savo lazda rankoje; ir jį valgykite paskubomis; tai yra VIEŠPATIES Perėjimas.

¹²Nes šitą naktį aš pereisiu per Egipto šalį ir užmušiu visus pirmagimius Egipto šalyje, tiek žmones, tiek gyvulius; ir visiems Egipto dievams įvykdysiu teismą; aš esu VIEŠPATS.

¹³O kraujas bus jums ženklas ant namų, kuriuose jūs esate; ir pamatęs kraują jus aplenksiu, ir rykštės jums nebus, kad jus sunaikintų, man ištinkant Egipto šalį.

¹⁴Ir šita diena bus jums atminimui; ir ją švęsite kaip šventę VIEŠPAČIUI per savo kartas; ją švęskite kaip šventę amžinu įsaku.

¹⁵Septynias dienas valgykite neraugintą duoną; jau pirmąją dieną pašalinkite raugą iš savo namų; nes kiekvienas, kuris valgys raugintos duonos nuo pirmosios iki septintosios dienos, ta siela bus iškirsta iš Izraelio.

¹⁶Ir pirmąją dieną bus šventas sušaukimas, ir septintąją dieną bus jums šventas sušaukimas; jokio darbo nebus galima dirbti jomis, išskyrus tai, ką kiekvienas turi valgyti, tik tai gali būti daroma jūsų.

¹⁷Ir laikykitės neraugintos duonos šventės; nes šitą pačią dieną aš išvedžiau jūsų kariuomenes iš Egipto šalies; todėl laikykitės šitos dienos per savo kartas amžinu įsaku.

¹⁸Pirmąjį mėnesį, keturioliktąją to mėnesio dieną, vakare, valgykite neraugintą duoną, iki dvidešimt pirmosios to mėnesio dienos, vakare.

¹⁹Septynias dienas neturi atsirasti raugo jūsų namuose; nes kiekvienas, kuris valgys tai, kas rauginta, ta siela bus iškirsta iš Izraelio susirinkimo, ar jis būtų ateivis, ar gimęs šioje šalyje.

²⁰Nieko rauginto nevalgysite; visose savo buveinėse valgysite neraugintą duoną’“.

²¹Tada Mozė sušaukė visus Izraelio vyresniuosius ir jiems tarė: „Ištraukite ir imkite sau avinėlį pagal jūsų šeimas ir papjaukite Perėjimą.

²²Ir paimkite pundelį yzopo ir, pamirkę jį į dubenyje esantį kraują, patepkite sąramą ir abi šonines staktas dubenyje esančiu krauju; ir nei vienas jūsų teneišeina iki ryto iš savo namų durų.

²³Nes VIEŠPATS pereis, kad užmuštų egiptiečius; ir pamatęs kraują ant sąramos ir abiejų šoninių staktų, VIEŠPATS aplenks duris ir neleis naikintojui įeiti į jūsų namus jūsų užmušti.

²⁴O jūs laikykitės šito dalyko kaip įsako tau ir tavo vaikams amžinai.

²⁵Ir įvyks, kai būsite atvykę į šalį, kurią VIEŠPATS jums duos, kaip jis yra pažadėjęs, tai laikykitės šito tarnavimo.

²⁶Ir įvyks, kai jūsų vaikai jums sakys: ‘Ką turite omenyje šituo tarnavimu?’,

²⁷tai jūs sakykite: ‘Tai yra Perėjimo auka VIEŠPATIES, kuris aplenkė Izraelio vaikų namus Egipte, kai jis sumušė egiptiečius, o mūsų namus išgelbėjo’“. Ir tauta nulenkė galvas ir pagarbino.

²⁸Ir Izraelio vaikai nuėjo ir padarė, kaip VIEŠPATS buvo įsakęs Mozei ir Aaronui, taip jie padarė.

²⁹Ir įvyko, kad vidurnaktį VIEŠPATS užmušė visus pirmagimius Egipto šalyje, nuo faraono pirmagimio, sėdinčio jo soste, iki pirmagimio belaisvio, esančio požeminiame kalėjime; ir visus galvijų pirmagimius.

³⁰Ir faraonas tą naktį atsikėlė, jis, visi jo tarnai ir visi egiptiečiai; ir buvo didis šauksmas Egipte; nes nebuvo namų, kuriuose nebūtų buvę numirusio.

³¹Ir jis nakčia pašaukė Mozę bei Aaroną ir tarė: „Kelkitės, išeikite iš mano tautos tarpo, tiek jūs, tiek Izraelio vaikai; ir eikite, tarnaukite VIEŠPAČIUI, kaip esate sakę.

³²Taip pat imkite savo kaimenes ir savo bandas, kaip esate sakę, ir eikite; taip pat mane palaiminkite“.

³³Ir egiptiečiai ragino tautą, kad skubiai juos išsiųstų iš šalies; nes jie tarė: „Mes visi būsime numirėliai“.

³⁴Ir tauta ėmė savo dar neįrūgusią tešlą, savo duonkubilius, įvyniotus į jų drabužius, ant savo pečių.

³⁵Ir Izraelio vaikai padarė pagal Mozės žodį: ir jie pasiskolino iš egiptiečių sidabro brangenybių, aukso brangenybių ir drabužių;

³⁶ir VIEŠPATS davė tautai palankumą egiptiečių akyse, jog jie paskolino jiems tokių dalykų, kokių jie prašė. Ir jie apiplėšė egiptiečius.

³⁷Ir Izraelio vaikai keliavo iš Ramzio į Sukotą: apie šešis šimtus tūkstančių pėsčių vyrų, neskaitant vaikų.

³⁸Ir mišri daugybė taip pat ėjo su jais aukštyn; ir kaimenės bei bandos, labai daug galvijų.

³⁹Ir jie kepė neraugintus pyragus iš tešlos, kurią jie išsinešė iš Egipto, nes ji nebuvo rauginta; kadangi jie buvo išvaryti iš Egipto ir nebegalėjo delsti, nei nepasigamino jie maisto.

⁴⁰Na, o Izraelio vaikų, gyvenusių Egipte, laikinai apsigyventa buvo keturis šimtus trisdešimt metų.

⁴¹Ir įvyko, pasibaigus keturiems šimtams trisdešimčiai metų, tą pačią dieną įvyko, kad visos VIEŠPATIES kariuomenės išėjo iš Egipto šalies.

⁴²Tai naktis, kurios labai turėtų būti laikomasi VIEŠPAČIUI dėl jų išvedimo iš Egipto šalies; tai ta VIEŠPATIES naktis, kurios turi laikytis visi Izraelio vaikai jų kartose.

⁴³Ir VIEŠPATS tarė Mozei ir Aaronui: „Šitas yra Perėjimo įsakas: Jokiam ateiviui negalima jo valgyti;

⁴⁴bet kiekvieno tarnas, nupirktas už pinigus, kai būsi jį apipjaustęs, tuomet jis galės jo valgyti.

⁴⁵Svetimšaliui ir samdiniui negalima jo valgyti.

⁴⁶Vienuose namuose jis turi būti valgomas; nieko iš tos mėsos neišnešk iš namų laukan; nei nesulaužykite jo kaulo.

⁴⁷Visas Izraelio susirinkimas turi jo laikytis.

⁴⁸O kai ateivis laikinai apsigyvens pas tave ir norės švęsti Perėjimą VIEŠPAČIUI, tai tebūna apipjaustyti visi jo vyriškiai, o tada jis tepriartėja ir jį tešvenčia; ir jis bus kaip gimusysis šioje šalyje; nes joks neapipjaustytas asmuo jo nevalgys.

⁴⁹Vienas įstatymas bus pas jus gimusiam ir ateiviui, laikinai apsigyvenusiam tarp jūsų“.

⁵⁰Taip padarė visi Izraelio vaikai; kaip VIEŠPATS įsakė Mozei ir Aaronui, taip jie padarė.

⁵¹Ir įvyko tą pačią dieną, kad VIEŠPATS išvedė Izraelio vaikus jų kariuomenėmis iš Egipto šalies.