Exodus 12
1 Ir VIEŠPATS kalbėjo Mozei ir Aaronui Egipto šalyje, sakydamas:
2 „Šitas mėnuo jums bus mėnesių pradžia; jis jums bus pirmasis metų mėnuo.
3 Kalbėkite visam Izraelio susirinkimui, sakydami: ‘Šito mėnesio dešimtąją dieną tegul jie ima kiekvienas po avinėlį, pagal jų tėvų namus, po avinėlį namams;
4 o jei namai per maži avinėliui, tegul jis su savo kaimynu, gretimu jo namams, paima jį atsižvelgiant į sielų skaičių; kiekvienas pagal savo suvalgymą apsiskaičiuokite dėl avinėlio.
5 Jūsų avinėlis turi būti be trūkumų, pirmametis patinas; paimkite jį iš avių ar ožkų;
6 ir jį laikykite iki šito mėnesio keturioliktos dienos; ir visa Izraelio susirinkimo sueiga jį papjaus vakare.
7 Ir jie turi paimti kraujo ir juo patepti abi šonines staktas bei viršutinę durų staktą tų namų, kuriuose jie valgys jį.
8 Ir tą naktį jie turi valgyti mėsą, keptą ugnimi, su nerauginta duona; su karčiomis žolėmis jie turi jį valgyti.
9 Nevalgykite jo žalio ar kokiu būdu virto vandenyje, bet iškepkite ugnimi: jo galvą su jo kojomis ir su jo viduriais.
10 Ir nieko iš jo nepalikite iki ryto; o kas iš jo paliks iki ryto, sudeginkite ugnimi.
11 Ir taip jį valgykite: susijuosę strėnas, su apavu ant kojų ir su savo lazda rankoje; ir jį valgykite paskubomis; tai yra VIEŠPATIES Perėjimas.
12 Nes šitą naktį aš pereisiu per Egipto šalį ir užmušiu visus pirmagimius Egipto šalyje, tiek žmones, tiek gyvulius; ir visiems Egipto dievams įvykdysiu teismą; aš esu VIEŠPATS.
13 O kraujas bus jums ženklas ant namų, kuriuose jūs esate; ir pamatęs kraują jus aplenksiu, ir rykštės jums nebus, kad jus sunaikintų, man ištinkant Egipto šalį.
14 Ir šita diena bus jums atminimui; ir ją švęsite kaip šventę VIEŠPAČIUI per savo kartas; ją švęskite kaip šventę amžinu įsaku.
15 Septynias dienas valgykite neraugintą duoną; jau pirmąją dieną pašalinkite raugą iš savo namų; nes kiekvienas, kuris valgys raugintos duonos nuo pirmosios iki septintosios dienos, ta siela bus iškirsta iš Izraelio.
16 Ir pirmąją dieną bus šventas sušaukimas, ir septintąją dieną bus jums šventas sušaukimas; jokio darbo nebus galima dirbti jomis, išskyrus tai, ką kiekvienas turi valgyti, tik tai gali būti daroma jūsų.
17 Ir laikykitės neraugintos duonos šventės; nes šitą pačią dieną aš išvedžiau jūsų kariuomenes iš Egipto šalies; todėl laikykitės šitos dienos per savo kartas amžinu įsaku.
18 Pirmąjį mėnesį, keturioliktąją to mėnesio dieną, vakare, valgykite neraugintą duoną, iki dvidešimt pirmosios to mėnesio dienos, vakare.
19 Septynias dienas neturi atsirasti raugo jūsų namuose; nes kiekvienas, kuris valgys tai, kas rauginta, ta siela bus iškirsta iš Izraelio susirinkimo, ar jis būtų ateivis, ar gimęs šioje šalyje.
20 Nieko rauginto nevalgysite; visose savo buveinėse valgysite neraugintą duoną’“.
21 Tada Mozė sušaukė visus Izraelio vyresniuosius ir jiems tarė: „Ištraukite ir imkite sau avinėlį pagal jūsų šeimas ir papjaukite Perėjimą.
22 Ir paimkite pundelį yzopo ir, pamirkę jį į dubenyje esantį kraują, patepkite sąramą ir abi šonines staktas dubenyje esančiu krauju; ir nei vienas jūsų teneišeina iki ryto iš savo namų durų.
23 Nes VIEŠPATS pereis, kad užmuštų egiptiečius; ir pamatęs kraują ant sąramos ir abiejų šoninių staktų, VIEŠPATS aplenks duris ir neleis naikintojui įeiti į jūsų namus jūsų užmušti.
24 O jūs laikykitės šito dalyko kaip įsako tau ir tavo vaikams amžinai.
25 Ir įvyks, kai būsite atvykę į šalį, kurią VIEŠPATS jums duos, kaip jis yra pažadėjęs, tai laikykitės šito tarnavimo.
26 Ir įvyks, kai jūsų vaikai jums sakys: ‘Ką turite omenyje šituo tarnavimu?’,
27 tai jūs sakykite: ‘Tai yra Perėjimo auka VIEŠPATIES, kuris aplenkė Izraelio vaikų namus Egipte, kai jis sumušė egiptiečius, o mūsų namus išgelbėjo’“. Ir tauta nulenkė galvas ir pagarbino.
28 Ir Izraelio vaikai nuėjo ir padarė, kaip VIEŠPATS buvo įsakęs Mozei ir Aaronui, taip jie padarė.
29 Ir įvyko, kad vidurnaktį VIEŠPATS užmušė visus pirmagimius Egipto šalyje, nuo faraono pirmagimio, sėdinčio jo soste, iki pirmagimio belaisvio, esančio požeminiame kalėjime; ir visus galvijų pirmagimius.
30 Ir faraonas tą naktį atsikėlė, jis, visi jo tarnai ir visi egiptiečiai; ir buvo didis šauksmas Egipte; nes nebuvo namų, kuriuose nebūtų buvę numirusio.
31 Ir jis nakčia pašaukė Mozę bei Aaroną ir tarė: „Kelkitės, išeikite iš mano tautos tarpo, tiek jūs, tiek Izraelio vaikai; ir eikite, tarnaukite VIEŠPAČIUI, kaip esate sakę.
32 Taip pat imkite savo kaimenes ir savo bandas, kaip esate sakę, ir eikite; taip pat mane palaiminkite“.
33 Ir egiptiečiai ragino tautą, kad skubiai juos išsiųstų iš šalies; nes jie tarė: „Mes visi būsime numirėliai“.
34 Ir tauta ėmė savo dar neįrūgusią tešlą, savo duonkubilius, įvyniotus į jų drabužius, ant savo pečių.
35 Ir Izraelio vaikai padarė pagal Mozės žodį: ir jie pasiskolino iš egiptiečių sidabro brangenybių, aukso brangenybių ir drabužių;
36 ir VIEŠPATS davė tautai palankumą egiptiečių akyse, jog jie paskolino jiems tokių dalykų, kokių jie prašė. Ir jie apiplėšė egiptiečius.
37 Ir Izraelio vaikai keliavo iš Ramzio į Sukotą: apie šešis šimtus tūkstančių pėsčių vyrų, neskaitant vaikų.
38 Ir mišri daugybė taip pat ėjo su jais aukštyn; ir kaimenės bei bandos, labai daug galvijų.
39 Ir jie kepė neraugintus pyragus iš tešlos, kurią jie išsinešė iš Egipto, nes ji nebuvo rauginta; kadangi jie buvo išvaryti iš Egipto ir nebegalėjo delsti, nei nepasigamino jie maisto.
40 Na, o Izraelio vaikų, gyvenusių Egipte, laikinai apsigyventa buvo keturis šimtus trisdešimt metų.
41 Ir įvyko, pasibaigus keturiems šimtams trisdešimčiai metų, tą pačią dieną įvyko, kad visos VIEŠPATIES kariuomenės išėjo iš Egipto šalies.
42 Tai naktis, kurios labai turėtų būti laikomasi VIEŠPAČIUI dėl jų išvedimo iš Egipto šalies; tai ta VIEŠPATIES naktis, kurios turi laikytis visi Izraelio vaikai jų kartose.
43 Ir VIEŠPATS tarė Mozei ir Aaronui: „Šitas yra Perėjimo įsakas: Jokiam ateiviui negalima jo valgyti;
44 bet kiekvieno tarnas, nupirktas už pinigus, kai būsi jį apipjaustęs, tuomet jis galės jo valgyti.
45 Svetimšaliui ir samdiniui negalima jo valgyti.
46 Vienuose namuose jis turi būti valgomas; nieko iš tos mėsos neišnešk iš namų laukan; nei nesulaužykite jo kaulo.
47 Visas Izraelio susirinkimas turi jo laikytis.
48 O kai ateivis laikinai apsigyvens pas tave ir norės švęsti Perėjimą VIEŠPAČIUI, tai tebūna apipjaustyti visi jo vyriškiai, o tada jis tepriartėja ir jį tešvenčia; ir jis bus kaip gimusysis šioje šalyje; nes joks neapipjaustytas asmuo jo nevalgys.
49 Vienas įstatymas bus pas jus gimusiam ir ateiviui, laikinai apsigyvenusiam tarp jūsų“.
50 Taip padarė visi Izraelio vaikai; kaip VIEŠPATS įsakė Mozei ir Aaronui, taip jie padarė.
51 Ir įvyko tą pačią dieną, kad VIEŠPATS išvedė Izraelio vaikus jų kariuomenėmis iš Egipto šalies.