1Ir VIEŠPATS tarė Mozei: „Dar vieną rykštę užleisiu ant faraono ir ant Egipto; po to jis išleis jus iš čia; kai jis jus išleis, jis tikrai jus išvarys iš čia visiškai.
2Kalbėk dabar tautai į ausis, ir tegul kiekvienas iš savo kaimyno ir kiekviena iš savo kaimynės pasiskolina sidabrinių ir auksinių brangenybių“.
3O VIEŠPATS davė tautai palankumą egiptiečių akyse. Be to, tas vyras Mozė buvo labai didis Egipto šalyje, faraono tarnų akyse ir tautos akyse.
4Ir Mozė tarė: „Taip sako VIEŠPATS: ‘Apie vidurnaktį aš išeisiu į Egipto vidurį;
5ir išmirs visi pirmagimiai Egipto šalyje, nuo faraono pirmagimio, kuris sėdi jo soste, iki pirmagimio tarnaitės, esančios prie girnų; ir visi gyvulių pirmagimiai.
6Ir visoje Egipto šalyje bus didis šauksmas, kokio nėra buvę ir kokio daugiau nebebus.
7Bet nei prieš vieną iš Izraelio vaikų nei šuo nepajudins savo liežuvio, nei prieš žmogų, nei gyvulį; kad jūs žinotumėte, jog VIEŠPATS daro skirtumą tarp egiptiečių ir Izraelio.
8Ir visi šitie tavo tarnai nusileis pas mane ir man nusilenks, sakydami: „Išeik tu ir visa tauta, kuri seka paskui tave“; o po to išeisiu’“. Ir jis išėjo iš faraono didžiai supykęs.
9Ir VIEŠPATS tarė Mozei: „Faraonas jūsų neklausys; kad mano stebuklų padaugėtų Egipto šalyje“.
10O Mozė ir Aaronas padarė visus šituos stebuklus faraono akivaizdoje; bet VIEŠPATS užkietino faraono širdį taip, kad jis neišleido Izraelio vaikų iš savo šalies.