1Ir VIEŠPATS tarė Mozei: „Įeik pas faraoną; nes aš užkietinau jo širdį ir jo tarnų širdis, kad parodyčiau šituos savo ženklus jo akivaizdoje;
2ir kad pasakotum savo sūnums ir savo sūnų sūnums į ausis, kokių dalykų padariau Egipte, ir mano ženklus, kuriuos padariau tarp jų; kad jūs žinotumėte, jog aš esu VIEŠPATS“.
3Ir Mozė ir Aaronas įėjo pas faraoną ir jam tarė: „Taip sako VIEŠPATS, hebrajų Dievas: ‘Kaip ilgai atsisakysi nusižeminti prieš mane? Išleisk mano tautą, kad ji man tarnautų.
4Kitaip, jei tu atsisakysi išleisti mano tautą, štai rytoj atvesiu į tavo sritį skėrių;
5ir jie taip apdengs žemės paviršių, kad nebus galima matyti žemės; ir jie ės išgelbėtą likutį, kuris jums išliko nuo krušos, ir ės nuo lauko kiekvieną jums augantį medį;
6ir jie pripildys tavo namus, visų tavo tarnų namus ir visų egiptiečių namus; ko nėra matę nei tavo tėvai, nei tavo tėvų tėvai nuo tos dienos, kai jie buvo žemėje, iki šios dienos’“. Ir jis apsigręžė ir išėjo iš faraono.
7Ir faraono tarnai jam tarė: „Kaip ilgai šitas žmogus bus mums žabangos? Išleisk tuos žmones, kad jie tarnautų VIEŠPAČIUI, savo Dievui; ar dar nežinai, kad Egiptas yra sunaikintas?“
8Ir Mozė ir Aaronas buvo vėl atvesti pas faraoną; ir jis jiems tarė: „Eikite, tarnaukite VIEŠPAČIUI, savo Dievui; bet kas yra tie, kurie eis?“
9Ir Mozė tarė: „Eisime su savo jaunais ir savo senais, su savo sūnumis ir savo dukterimis, su savo kaimenėmis ir savo bandomis eisime; nes mes turime švęsti šventę VIEŠPAČIUI“.
10Bet jis jiems tarė: „VIEŠPATS tebūna su jumis taip, kaip aš išleisiu jus ir jūsų mažylius; žiūrėkitės; nes jūsų priešakyje yra pikta.
11Ne taip; eikite dabar jūs, kurie esate vyrai, ir tarnaukite VIEŠPAČIUI; nes to jūs norėjote“. Ir juos išvarė iš faraono akivaizdos.
12Ir VIEŠPATS tarė Mozei: „Ištiesk savo ranką virš Egipto šalies dėl skėrių, kad jie ateitų ant Egipto šalies ir ėstų visas šalies žoles, visa, ką paliko kruša“.
13Ir Mozė ištiesė savo lazdą virš Egipto šalies, ir VIEŠPATS nešė rytų vėją ant šalies visą tą dieną ir visą tą naktį; o kai buvo rytas, rytų vėjas atnešė skėrius.
14Ir skėriai užėjo ant visos Egipto šalies ir nusileido visoje Egipto srityje; jie buvo labai sunkūs; prieš juos nėra buvę tokių skėrių kaip tie, nei po jų tokių nebus.
15Nes jie taip apdengė visos žemės paviršių, kad šalis buvo aptemdyta; ir jie ėdė visas šalies žoles ir visus medžių vaisius, kuriuos buvo palikusi kruša; ir neliko nieko, kas žalia ant medžių ar ant lauko žolių, visoje Egipto šalyje.
16Tada faraonas skubiai pašaukė Mozę ir Aaroną; ir tarė: „Nusidėjau prieš VIEŠPATĮ, jūsų Dievą, ir prieš jus.
17Taigi dabar, meldžiu tave, atleisk mano nuodėmę tik šį vieną kartą ir maldaukite VIEŠPATĮ, savo Dievą, kad jis tik pašalintų nuo manęs šitą mirtį“.
18Ir jis išėjo iš faraono ir maldavo VIEŠPATĮ.
19Ir VIEŠPATS atsuko labai smarkų vakarų vėją, kuris pašalino skėrius ir įmetė juos į Raudonąją jūrą; nei vieno skėrio neliko visose Egipto ribose.
20Bet VIEŠPATS užkietino faraono širdį taip, kad jis neišleido Izraelio vaikų.
21Ir VIEŠPATS tarė Mozei: „Ištiesk savo ranką į dangų, kad tamsa būtų virš Egipto šalies, tamsa, kurią būtų galima pajusti“.
22Ir Mozė ištiesė savo ranką į dangų; ir tiršta tamsa buvo tris dienas visoje Egipto šalyje;
23per tris dienas jie nematė vienas kito, nei niekas nesikėlė iš savo vietos; bet visi Izraelio vaikai turėjo šviesą savo buveinėse.
24Ir faraonas pašaukęs Mozę tarė: „Eikite, tarnaukite VIEŠPAČIUI; tik jūsų kaimenės ir jūsų bandos tepasilieka; jūsų mažyliai irgi teeina su jumis“.
25Bet Mozė tarė: „Tu turi mums duoti taip pat ir aukas bei deginamąsias aukas, kad mes aukotume VIEŠPAČIUI, mūsų Dievui.
26Mūsų galvijai irgi eis su mumis; nepasiliks nei viena kanopa; nes iš to mes turime imti, kad tarnautume VIEŠPAČIUI, savo Dievui; o mes nežinome, kuo mes turime tarnauti VIEŠPAČIUI, kol ten neatėjome“.
27Bet VIEŠPATS užkietino faraono širdį, ir jis nenorėjo jų išleisti.
28Ir faraonas jam tarė: „Eik nuo manęs, saugokis, nebeišvysk daugiau mano veido; nes tą dieną, kai išvysi mano veidą, tu mirsi“.
29Ir Mozė tarė: „Tu gerai pasakei, aš daugiau nebeišvysiu tavo veido“.