1Kas yra kaip išminčius? Ir kas moka dalyką išaiškinti? Žmogaus išmintis padaro jo veidą švytinį, ir pasikeičia jo veido drąsumas.
2Aš tau patariu laikytis karaliaus įsakymo, ir tai dėl Dievo priesaikos.
3Neskubėk išeiti iš jo akivaizdos; nebūk piktame dalyke, nes jis daro viską, kas jam patinka.
4Kur yra karaliaus žodis, ten yra valdžia; ir kas gali jam sakyti: ‘Ką darai?’
5Kas laikosi įsakymo, nepatirs pikto dalyko; išmintingojo širdis atpažįsta laiką ir teismą.
6Nes kiekvienam tikslui yra laikas ir teismas, todėl didelis ant žmogaus yra jo vargas.
7Nes jis nežino to, kas bus; nes kas jam gali pasakyti, kada tai bus?
8Nėra žmogaus, kuris turėtų galią dvasiai, kad sulaikytų dvasią; ir jis neturi galios mirties dieną; ir nėra paleidimo tame kare; ir nedorybė neišvaduos tų, kurie jai atsidavę.
9Visa tai mačiau ir kreipiau savo širdį kiekvienam darbui, kuris daromas po saule; yra laikas, kai vienas žmogus valdo kitą sau pakenkti.
10Ir taip mačiau laidojant nedorėlius, jie ateidavo ir nueidavo nuo šventųjų vietos, ir buvo pamiršti mieste, kuriame taip darė; tai irgi tuštybė.
11Kadangi nuosprendis už pikta darbą ne tuojau įvykdomas, todėl žmonių sūnų širdys yra pilnai nukreiptos daryti pikta.
12Nors nusidėjėlis šimtąkart daro pikta ir jo dienos prailgintos, tačiau aš tikrai žinau, kad gerai bus Dievo bijantiems, kurie bijo jo akivaizdoje;
13bet nedorėliui nebus gerai, ir jis neprailgins savo dienų, kurios yra kaip šešėlis; nes jis nebijo Dievo akivaizdoje.
14Yra tuštybė, kuri vyksta žemėje: kad yra teisiųjų, kuriems atsitinka pagal nedorėlių darbą; vėlgi, yra nedorėlių, kuriems atsitinka pagal teisiųjų darbą; aš sakiau, kad tai irgi tuštybė.
15Tada aš gyriau linksmybę, nes žmogui po saule nieko nėra geriau, kaip tik valgyti, gerti ir būti linksmam; nes tai pasiliks su juo nuo jo triūso per jo gyvenimo dienas, kurias Dievas jam davė po saule.
16Kai pakreipiau savo širdį pažinti išmintį ir apžvelgti reikalus, vykstančius žemėje (nes yra kas nei dieną, nei naktį nemato miego savo akimis);
17tada pamačiau visą Dievo darbą, kad žmogus negali išsiaiškinti darbo, kuris vyksta po saule; nes, nors žmogus ir triūsia, kad jį suieškotų, tačiau jis jo nesuras; ir be to, nors išmintingas galvoja jį pažįstąs, tačiau jis negali jo surasti.