1Geras vardas geresnis už brangų tepalą; ir mirties diena už gimimo dieną.
2Geriau eiti į gedulo namus, negu eiti į pokylių namus; nes tai yra visų žmonių galas; ir gyvieji tai dėsis į širdį.
3Liūdesys geriau už juoką; nes liūdnas veidas daro širdį geresnę.
4Išmintingųjų širdis yra gedulo namuose; bet kvailių širdis – linksmybės namuose.
5Geriau išgirsti išmintingojo pabarimą, negu klausytis kvailių giesmės.
6Nes kaip erškėčiai spragsi po puodu, toks yra kvailio juokas; tai irgi tuštybė.
7Tikrai engimas išmintingąjį padaro bepročiu; o dovana sužlugdo širdį.
8Dalyko pabaiga yra geriau negu jo pradžia; ir kantrus dvasia yra geriau negu išdidus dvasia.
9Nebūk savo dvasioje greitas pykti; nes pyktis ilsisi kvailių užantyje.
10Nesakyk: „Kokia priežastis, kad ankstesnės dienos buvo geresnės už šias?“, nes neišmintingai apie tai klausi.
11Išmintis yra gera su paveldėjimu, ir per ją yra nauda tiems, kurie mato saulę.
12Nes išmintis yra apsauga ir pinigai yra apsauga; bet pažinimo pranašumas tas, kad išmintis suteikia gyvenimą tiems, kurie ją turi.
13Apsvarstyk Dievo darbą, nes kas gali ištiesinti tai, ką jis padarė kreivą?
14Klestėjimo dieną būk džiaugsmingas, bet nelaimės dieną apgalvok: Dievas ir sustatė vieną priešais kitą tuo tikslu, kad žmogus nieko po savęs nerastų.
15Viską mačiau savo tuštybės dienomis: čia teisusis, žūstantis savo teisume, ir čia nedorėlis, kuris prailgina savo gyvenimą savo piktybėje.
16Nebūk per daug teisus ir nesirodyk perdaug išmintingu; kodėl turėtum save pražudyti?
17Nebūk per daug nedoras nei nebūk kvailas; kodėl turėtum mirti prieš savo laiką?
18Gerai, kad nutversi tai, taip, ir nuo to nepatrauk rankos; nes kas bijo Dievo, išeis iš viso to.
19Išmintis sustiprina išmintingąjį daugiau negu dešimt galiūnų, esančių mieste.
20Nes nėra žemėje teisaus žmogaus, kuris darytų gera ir nenusidėtų.
21Taip pat nekreipk dėmesio į visus žodžius, kuriuos kalba, kad neišgirstum savo tarno tave keikiant;
22nes tavo širdis žino, kad ir tu dažnai keikei kitus.
23Visa tai išmėginau išmintimi; aš sakiau: „Aš būsiu išmintingas“; bet tai buvo toli nuo manęs.
24Tai, kas yra toli ir be galo giliai, kas gali tai ištirti?
25Aš nukreipiau savo širdį pažinti, ištirti ir ieškoti išminties ir dalykų priežasties, ir pažinti nedorybę kvailybės, būtent kvailystės ir beprotybės;
26ir aš randu kartesnę už mirtį moterį, kurios širdis yra spąstai ir tinklai, kurios rankos kaip pančiai; kas patinka Dievui, tas pabėgs iš jos; bet nusidėjėlis bus jos pagautas.
27Štai tai aš radau, – sako pamokslininkas, skaičiuodamas viena po kito, kad išsiaiškinčiau priežastį, –
28ko vis ieško mano siela, bet aš nerandu: radau vieną vyrą iš tūkstančio; bet moters tarp visų šitų neradau.
29Štai vien tik tai radau, kad Dievas padarė žmogų tiesų; bet jie ieškojo daugybės prasimanymų.