Ecclesiastes 7
1 Geras vardas geresnis už brangų tepalą; ir mirties diena už gimimo dieną.
2 Geriau eiti į gedulo namus, negu eiti į pokylių namus; nes tai yra visų žmonių galas; ir gyvieji tai dėsis į širdį.
3 Liūdesys geriau už juoką; nes liūdnas veidas daro širdį geresnę.
4 Išmintingųjų širdis yra gedulo namuose; bet kvailių širdis – linksmybės namuose.
5 Geriau išgirsti išmintingojo pabarimą, negu klausytis kvailių giesmės.
6 Nes kaip erškėčiai spragsi po puodu, toks yra kvailio juokas; tai irgi tuštybė.
7 Tikrai engimas išmintingąjį padaro bepročiu; o dovana sužlugdo širdį.
8 Dalyko pabaiga yra geriau negu jo pradžia; ir kantrus dvasia yra geriau negu išdidus dvasia.
9 Nebūk savo dvasioje greitas pykti; nes pyktis ilsisi kvailių užantyje.
10 Nesakyk: „Kokia priežastis, kad ankstesnės dienos buvo geresnės už šias?“, nes neišmintingai apie tai klausi.
11 Išmintis yra gera su paveldėjimu, ir per ją yra nauda tiems, kurie mato saulę.
12 Nes išmintis yra apsauga ir pinigai yra apsauga; bet pažinimo pranašumas tas, kad išmintis suteikia gyvenimą tiems, kurie ją turi.
13 Apsvarstyk Dievo darbą, nes kas gali ištiesinti tai, ką jis padarė kreivą?
14 Klestėjimo dieną būk džiaugsmingas, bet nelaimės dieną apgalvok: Dievas ir sustatė vieną priešais kitą tuo tikslu, kad žmogus nieko po savęs nerastų.
15 Viską mačiau savo tuštybės dienomis: čia teisusis, žūstantis savo teisume, ir čia nedorėlis, kuris prailgina savo gyvenimą savo piktybėje.
16 Nebūk per daug teisus ir nesirodyk perdaug išmintingu; kodėl turėtum save pražudyti?
17 Nebūk per daug nedoras nei nebūk kvailas; kodėl turėtum mirti prieš savo laiką?
18 Gerai, kad nutversi tai, taip, ir nuo to nepatrauk rankos; nes kas bijo Dievo, išeis iš viso to.
19 Išmintis sustiprina išmintingąjį daugiau negu dešimt galiūnų, esančių mieste.
20 Nes nėra žemėje teisaus žmogaus, kuris darytų gera ir nenusidėtų.
21 Taip pat nekreipk dėmesio į visus žodžius, kuriuos kalba, kad neišgirstum savo tarno tave keikiant;
22 nes tavo širdis žino, kad ir tu dažnai keikei kitus.
23 Visa tai išmėginau išmintimi; aš sakiau: „Aš būsiu išmintingas“; bet tai buvo toli nuo manęs.
24 Tai, kas yra toli ir be galo giliai, kas gali tai ištirti?
25 Aš nukreipiau savo širdį pažinti, ištirti ir ieškoti išminties ir dalykų priežasties, ir pažinti nedorybę kvailybės, būtent kvailystės ir beprotybės;
26 ir aš randu kartesnę už mirtį moterį, kurios širdis yra spąstai ir tinklai, kurios rankos kaip pančiai; kas patinka Dievui, tas pabėgs iš jos; bet nusidėjėlis bus jos pagautas.
27 Štai tai aš radau, – sako pamokslininkas, skaičiuodamas viena po kito, kad išsiaiškinčiau priežastį, –
28 ko vis ieško mano siela, bet aš nerandu: radau vieną vyrą iš tūkstančio; bet moters tarp visų šitų neradau.
29 Štai vien tik tai radau, kad Dievas padarė žmogų tiesų; bet jie ieškojo daugybės prasimanymų.