Ecclesiastes 6
1 Yra blogybė, kurią mačiau po saule, ir ji dažna tarp žmonių:
2 žmogus, kuriam Dievas davė turtų, lobio ir garbės, kad jam nieko netrūksta jo sielai iš visko, ko jis geidžia, tačiau Dievas jam neduoda valdžios iš to valgyti, bet svetimas tai valgo; tai tuštybė ir tai pikta liga.
3 Jei žmogus pagimdytų šimtą vaikų ir gyventų daug metų, kad jo metų dienų būtų daug, o jo siela nepasisotintų geru ir jis neturėtų palaidojimo; aš sakyčiau, kad priešlaikis gimimas geriau už jį.
4 Nes jis ateina su tuštybe ir išeina tamsoje, ir jo vardas bus uždengtas tamsa.
5 Be to, jis nematė saulės nei nieko nežinojo; šis turi daugiau poilsio negu anas.
6 Taip, nors jis gyventų dukart tūkstantį metų, tačiau nematytų gero; argi ne visi eina į vieną vietą?
7 Visas žmogaus triūsas yra jo burnai, tačiau apetitas nenumalšinamas.
8 Nes ko išminčius turi daugiau už kvailį? Ką turi vargšas, mokantis vaikščioti gyvųjų akivaizdoje?
9 Geriau matyti akimis, negu klajoti troškimu; tai irgi tuštybė ir dvasios varginimas.
10 Tai, kas yra buvę, jau yra pavadinta, ir yra žinoma, kad tai – žmogus; ir jis negali varžytis su tuo, kuris galingesnis už jį.
11 Kadangi yra daug dalykų, kurie padaugina tuštybes, kuo geresnis žmogus?
12 Nes kas žino, kas gerai žmogui šiame gyvenime per visas jo tuščio gyvenimo dienas, kurias jis praleidžia kaip šešėlį? Nes kas gali pasakyti žmogui, kas po jo bus po saule?