1Saugok savo koją, kai eini į Dievo namus, ir būk labiau pasiruošęs klausytis, negu duoti kvailių auką; nes jie neapgalvoja, kad daro pikta.
2Nebūk skubus savo burna, ir tavo širdis teneskuba ko nors ištarti Dievo akivaizdoje; nes Dievas yra danguje, o tu žemėje; todėl mažai tebūna tavo žodžių.
3Nes sapnas ateina dėl daugybės rūpesčių; o kvailio balsas pažįstamas iš daugybės žodžių.
4Kai duodi Dievui įžadą, negaišk jo ištesėti; nes jam nepatinka kvailiai; ištesėk tai, ką pasižadėjai.
5Geriau tau neduoti įžado, negu davus įžadą – neištesėti.
6Neleisk savo burnai skatinti tavo kūną nusidėti; ir nesakyk angelo akivaizdoje, kad tai buvo klaida; kodėl Dievas turėtų supykti dėl tavo balso ir sunaikinti tavo rankų darbą?
7Nes sapnų daugybėje ir daugybėje žodžių yra įvairios tuštybės; bet tu bijok Dievo.
8Jei provincijoje matai beturčio engimą ir stiprų teismo ir teisingumo iškraipymą, tuo nesistebėk; nes prižiūri aukštesnis už aukščiausią, ir yra dar aukštesnis už juos.
9Be to nauda iš žemės yra visiems; pats karalius aptarnaujamas laukų.
10Kas myli sidabrą, nepasisotins sidabru; nei mylintis gausą – prieaugiu; tai irgi tuštybė.
11Kai padaugėja turtų, padaugėja ir jų valgytojų; ir kokia nauda jų savininkui, nebent, kad jis mato juos savo akimis?
12Saldus darbininko miegas, ar jis daug, ar mažai valgo; bet turtuolio gausa neleidžia jam miegoti.
13Yra skaudi blogybė, kurią mačiau po saule, būtent turtai, saugojami jų savininkui jo paties žalai.
14Bet šitie turtai pražūna nuo pikto triūso; jis pagimdo sūnų, ir nieko nėra jo rankoje.
15Kaip jis išėjo iš savo motinos įsčių, nuogas jis sugrįš, kad eitų, kaip atėjo, ir nieko nepasiims iš savo triūso, ką galėtų išsinešti savo rankoje.
16Tai irgi skaudi blogybė, kad jis išeis visai taip, kaip ir atėjo; ir kokia nauda tam, kuris triūsė vėjui?
17Be to, per visas savo dienas jis valgo tamsoje, turi daug sielvarto ir rūstybių su savo ligomis.
18Štai ką aš mačiau: gera ir miela žmogui yra valgyti, gerti ir džiaugtis gerumu viso savo triūso, kurio jis imasi po saule per visas savo gyvenimo dienas, kurias Dievas jam duoda; nes tai yra jo dalis.
19Taip pat kiekvienam žmogui, kuriam Dievas davė turtų bei lobio ir jam davė valdžią iš to valgyti ir pasiimti savo dalį, ir džiaugtis savo triūsu; tai yra Dievo dovana.
20Nes jis nedaug atsimins savo gyvenimo dienų; nes Dievas jam atsako jo širdies džiaugsmu.