Ecclesiastes 4
1 Taigi aš atsigręžiau ir mačiau visus engimus, daromus po saule: ir štai engiamųjų ašaros, ir jie neturėjo guodėjo; o jų engėjų pusėje buvo jėga, bet jie neturėjo guodėjo.
2 Todėl aš mirusiuosius, kurie jau mirę, gyriau labiau už gyvuosius, kurie tebegyvena.
3 Taip, geriau už juos abu yra tam, kurio dar nebuvo, kuris nematė piktų darbų, kurie daromi po saule.
4 Vėlgi, aš mačiau visą triūsą ir kiekvieną teisingą darbą, kad dėl to žmogui pavydi jo artimas. Tai irgi tuštybė ir dvasios varginimas.
5 Kvailys susideda rankas ir valgo savo kūną.
6 Geriau sauja su ramybe, negu abi pilnos saujos su triūsu ir dvasios varginimu.
7 Tada aš atsigręžiau ir pamačiau tuštybę po saule.
8 Yra vienas vienišas ir nėra antrojo; taip, jis neturi nei vaiko, nei brolio; tačiau visam jo triūsui nėra galo; taip pat jo akis nepasisotina turtais; ir jis nesako: ‘Kieno labui aš triūsiu ir atimu gera savo sielai?’ Tai irgi tuštybė, taip, tai sunkus triūsas.
9 Du yra geriau negu vienas, nes jie turi gerą atpildą už savo triūsą.
10 Nes jei jie parkrinta, vienas pakelia savo draugą; bet vargas vienišam, kai jis parkrinta, nes nėra antrojo jam pakelti.
11 Vėlgi, jei du guli drauge, tada jie sušyla; bet kaip sušilti vienam?
12 Ir jei kas vieną nugali, tai du jam pasipriešins; ir triguba virvė negreit pertrūksta.
13 Geriau neturtingas, bet išmintingas vaikas, negu senas, bet kvailas karalius, kuris nebenori priimti patarimų.
14 Nes iš kalėjimo jis ateina karaliauti; tuo tarpu gimusysis jo karalystėje tampa beturčiu.
15 Mačiau visus gyvuosius, vaikščiojančius po saule, su antruoju vaiku, kuris stosis į jo vietą.
16 Nėra galo visiems žmonėms – visiems, kurie yra buvę prieš juos; ir vėliau atėjusieji nebesidžiaugs juo. Tikrai tai irgi tuštybė ir dvasios varginimas.