Ecclesiastes 3
1 Viskam yra laikotarpis, ir laikas kiekvienam tikslui po dangumi:
2 laikas gimti ir laikas mirti; laikas sodinti ir laikas išrauti, kas pasodinta;
3 laikas žudyti ir laikas gydyti; laikas griauti ir laikas statyti;
4 laikas verkti ir laikas juoktis; laikas gedėti ir laikas šokti;
5 laikas išmėtyti akmenis ir laikas surinkti akmenis; laikas apkabinti ir laikas susilaikyti nuo apkabinimo;
6 laikas įgyti ir laikas prarasti; laikas laikyti ir laikas išmesti;
7 laikas perplėšti ir laikas susiūti; laikas tylėti ir laikas kalbėti;
8 laikas mylėti ir laikas nekęsti; laikas karui ir laikas taikai.
9 Kokią naudą turi tas, kuris dirba, iš to, kame jis triūsia?
10 Mačiau sunkų darbą, kurį Dievas davė žmonių sūnums, kad lavintųsi jame.
11 Visus dalykus jis padarė gražius savo laiku; taip pat jis įdėjo pasaulį į jų širdį, kad joks žmogus negalėtų išsiaiškinti Dievo daromo darbo nuo pradžios iki galo.
12 Aš pažinau, kad nieko geresnio juose nėra, kaip tik žmogui džiaugtis ir daryti gera savo gyvenime.
13 Tai yra Dievo dovana, kad kiekvienas žmogus valgytų, gertų ir džiaugtųsi viso savo triūso gėrybėmis.
14 Aš žinau, kad viskas, ką Dievas daro, bus per amžius; prie to nieko negalima pridėti ir nuo to nieko negalima atimti; ir Dievas tai daro, kad žmonės bijotų jo akivaizdoje.
15 Tai, kas yra buvę, yra dabar; ir tai, kas bus, jau yra buvę; ir Dievas reikalauja to, kas yra praeitis.
16 Dar mačiau po saule teismo vietą, kad ten buvo nedorybė; ir teisumo vietą, kad ten buvo neteisybė.
17 Aš tariau savo širdyje: „Dievas teis teisųjį ir nedorėlį; nes ten yra laikas kiekvienam tikslui ir kiekvienam darbui“.
18 Aš tariau savo širdyje dėl žmonių sūnų padėties, kad Dievas jiems aiškiai parodytų, ir jie pamatytų, kad jie yra gyvuliai.
19 Nes kas atsitinka žmonių sūnums, atsitinka ir gyvuliams; jiems atsitinka tas pats dalykas: kaip vienas miršta, taip ir kitas miršta; taip, jie visi turi tokį pat kvapą; taip, kad žmogus nepranašesnis už gyvulį; nes viskas yra tuštybė.
20 Visi eina į vieną vietą; visi yra iš dulkių ir visi vėl pavirsta į dulkes.
21 Kas žino žmogaus dvasią, kuri kyla aukštyn, ir gyvulio dvasią, kuri eina žemyn į žemę?
22 Todėl pastebėjau, kad žmogui nieko nėra geresnio, kaip džiaugtis savo darbais; nes tai yra jo dalis; nes kas jį atves pamatyti, kas bus po jo?