1Mesk savo duoną ant vandens; nes tu ją rasi po daugelio dienų.
2Duok dalį septyniems ir aštuoniems; nes nežinai, kokia nelaimė bus žemėje.
3Jei debesys pilni lietaus, jie išsilieja ant žemės; ir jei medis krinta link pietų ar link šiaurės, ten, kur medis krinta, toje vietoje jis ir bus.
4Kas seka vėją, nesės; ir kas atsižvelgia į debesis, nepjaus.
5Kaip nežinai, koks yra dvasios kelias ir kaip auga kaulai nėščiosios įsčiose, taip nežinai ir darbų Dievo, kuris viską daro.
6Ryte sėk savo sėklą ir vakare nesulaikyk savo rankos, nes nežinai ar šita, ar ana užderės, ar abi bus vienodai geros.
7Tikrai šviesa yra miela, ir malonu akims matyti saulę;
8bet jei ir daug metų žmogus gyventų ir džiaugtųsi jais visais, tačiau tegul prisimena tamsias dienas, nes jų bus daug. Visa, kas ateina, yra tuštybė.
9Džiaukis, jaunuoli, savo jaunystėje; ir tegul tavo širdis tave džiugina tavo jaunystės dienomis, ir vaikščiok savo širdies keliais ir savo akių regėjimu; tačiau žinok, kad už visa tai Dievas atves tave į teismą.
10Todėl pašalink liūdesį iš savo širdies ir atitolink pikta nuo savo kūno, nes vaikystė ir jaunystė yra tuštybė.