Ecclesiastes 11
1 Mesk savo duoną ant vandens; nes tu ją rasi po daugelio dienų.
2 Duok dalį septyniems ir aštuoniems; nes nežinai, kokia nelaimė bus žemėje.
3 Jei debesys pilni lietaus, jie išsilieja ant žemės; ir jei medis krinta link pietų ar link šiaurės, ten, kur medis krinta, toje vietoje jis ir bus.
4 Kas seka vėją, nesės; ir kas atsižvelgia į debesis, nepjaus.
5 Kaip nežinai, koks yra dvasios kelias ir kaip auga kaulai nėščiosios įsčiose, taip nežinai ir darbų Dievo, kuris viską daro.
6 Ryte sėk savo sėklą ir vakare nesulaikyk savo rankos, nes nežinai ar šita, ar ana užderės, ar abi bus vienodai geros.
7 Tikrai šviesa yra miela, ir malonu akims matyti saulę;
8 bet jei ir daug metų žmogus gyventų ir džiaugtųsi jais visais, tačiau tegul prisimena tamsias dienas, nes jų bus daug. Visa, kas ateina, yra tuštybė.
9 Džiaukis, jaunuoli, savo jaunystėje; ir tegul tavo širdis tave džiugina tavo jaunystės dienomis, ir vaikščiok savo širdies keliais ir savo akių regėjimu; tačiau žinok, kad už visa tai Dievas atves tave į teismą.
10 Todėl pašalink liūdesį iš savo širdies ir atitolink pikta nuo savo kūno, nes vaikystė ir jaunystė yra tuštybė.