Ecclesiastes 10
1 Negyvos musės padaro, kad vaistininkų tepalas skleistų dvokiantį kvapą; taip ir maža kvailybė padaro tam, kuris pagarsėjęs išmintimi ir garbe.
2 Išmintingojo širdis yra jo dešinėje; bet kvailio širdis jo kairėje.
3 Taip pat, kai kvailys eina keliu, jam trūksta išminties, ir jis kiekvienam sako, kad jis kvailys.
4 Jei valdovo dvasia pakyla prieš tave, nepalik savo vietos; nes nusileidimas numalšina didelius nusižengimus.
5 Yra blogybė, kurią mačiau po saule, kaip klaida išeinanti iš valdovo:
6 kvailybė pastatyta didžioje garbėje, o turtingieji sėdi žemai.
7 Mačiau tarnus ant žirgų, o kunigaikščius vaikščiojančius žeme kaip tarnus.
8 Kas kasa duobę, į ją įkris; ir kas griauna tvorą, tam įgels gyvatė.
9 Kas išima akmenis, jais susižeis; ir kas skaldo malkas, jomis kelia sau grėsmę.
10 Jei geležis atšipusi ir jis negalanda ašmenų, tuomet jis turi įdėti daugiau jėgų; bet išmintis naudinga nukreipimui.
11 Tikrai gyvatė įgels neužkerėta; ir plepys ne geresnis.
12 Išmintingojo burnos žodžiai maloningi; bet kvailio lūpos praryja jį patį.
13 Jo burnos žodžių pradžia – kvailystė; o jo kalbos pabaiga – kenksminga beprotybė.
14 Taipogi kvailys pilnas žodžių; žmogus negali pasakyti, kas bus; ir kas gali jam pasakyti, kas bus po jo?
15 Kvailių triūsas išsekina kiekvieną iš jų, nes jis nežino kaip nueiti į miestą.
16 Vargas tau, o šalie, kai tavo karalius yra vaikas, ir kai tavo kunigaikščiai valgo ryte!
17 Palaiminta esi, o šalie, kai tavo karalius yra kilmingųjų sūnus, ir kai tavo kunigaikščiai valgo tinkamu laiku, pasistiprinimui, o ne girtuokliavimui!
18 Per didelę tinginystę pastatas suyra; ir per rankų dykinėjimą pravarva namas.
19 Pokyliai ruošiami juokui, ir vynas pralinksmina; bet pinigai už viską atsako.
20 Net mintyse nekeik karaliaus; ir savo miegamajame nekeik turtuolio; nes oro paukštis nuneš balsą ir turintis sparnus papasakos tą dalyką.