Deuteronomy 34
1 O šitas yra palaiminimas, kuriuo Dievo vyras Mozė palaimino Izraelio vaikus prieš savo mirtį.
2 Ir jis tarė: „VIEŠPATS atėjo iš Sinajaus ir jiems patekėjo iš Seyro; jis spinduliavo nuo Parano kalno, ir atėjo su dešimčia tūkstančių šventųjų; iš jo dešinės ėjo jiems ugningas įstatymas.
3 Taip, jis pamilo tą tautą; visi jo šventieji yra tavo rankoje; jie atsisėdo prie tavo kojų; kiekvienas gaus iš tavo žodžių.
4 Mozė mums įsakė įstatymą, būtent Jokūbo susirinkimo paveldą.
5 Ir jis buvo karaliumi Ješurūne, kai susirinko tautos galvos su Izraelio gentimis.
6 Tegyvena Rubenas ir tenemiršta; ir tenebūna jo žmonių mažai“.
7 O šis yra Judos palaiminimas: ir jis tarė: „Išgirsk, VIEŠPATIE, Judos balsą ir atvesk jį pas jo tautą; jo rankų jam tepakanka; ir būk jam pagalba nuo jo priešų“.
8 O apie Levį jis pasakė: „Tavo Tumimas ir tavo Urimas tebūna su tavo šventuoju, kurį mėginai Masoje ir su kuriuo ginčijaisi prie Meribos vandenų;
9 kuris sakė savo tėvui ir savo motinai: ‘Nemačiau jo’; ir jis nepripažino savo brolių, ir nepažinojo savo vaikų; nes jis laikėsi tavo žodžio ir laikėsi tavo sandoros.
10 Jie mokys Jokūbą tavo teismų ir Izraelį tavo įstatymo; jie dės smilkalus tavo akivaizdoje ir visą deginamąją auką ant tavo aukuro.
11 Palaimink, VIEŠPATIE, jo turtą ir priimk jo rankų darbą; mušk strėnas tų, kurie keliasi prieš jį, ir tų, kurie jo nekenčia, kad jie nebepakiltų“.
12 Apie Benjaminą jis pasakė: „VIEŠPATIES mylimasis saugiai prie jo gyvens; VIEŠPATS jį apdengs per visą dieną, ir jis gyvens tarp jo pečių“.
13 O apie Juozapą jis pasakė: „Jo žemė tebūna VIEŠPATIES palaiminta brangiais dangaus dalykais, rasa ir gelme, gulinčia apačioje,
14 brangiais saulės atneštais vaisiais, brangiais mėnulio duodamais dalykais,
15 geriausiais senovės kalnų dalykais ir brangiais amžinųjų kalvų dalykais,
16 brangiais žemės ir jos pilnumo dalykais, ir geranoriškumu to, kuris gyveno krūme; tegul palaiminimas ateina ant Juozapo galvos, ant viršugalvio to, kuris buvo atskirtas nuo savo brolių.
17 Jo šlovė kaip jo jaučio pirmagimis, o jo ragai kaip vienaragių ragai: jais jis badys tautas drauge iki žemės pakraščių; o jie yra Efraimo tūkstančiai ir jie yra Manaso tūkstančiai“.
18 O apie Zebuloną jis pasakė: „Džiaukis, Zebulonai, savo išėjimais; ir, Isacharai, savo palapinėmis.
19 Jie pakvies tautą į kalną; ten jie aukos teisumo aukas; nes jie čiulps iš jūrų gausos ir iš smėlyje paslėptų lobių“.
20 O apie Gadą jis pasakė: „Palaimintas tebūna tas, kuris praplečia Gadą; jis gyvena kaip liūtas ir sudrasko ranką ir galvos viršugalvį.
21 Ir jis sau parūpino pirmąją dalį, nes ten, ant įstatymleidžio dalies, jis buvo pasodintas; ir jis atėjo su tautos galvomis, jis vykdė VIEŠPATIES teisingumą ir jo teismus su Izraeliu“.
22 O apie Daną jis pasakė: „Danas – liūto jauniklis; jis iššoks iš Bašano“.
23 O apie Naftalį jis pasakė: „O Naftali, pasotintas palankumu ir pilnas VIEŠPATIES palaiminimo; pasisavink vakarus ir pietus“.
24 O apie Ašerą jis pasakė: „Ašeras tebūna palaimintas vaikais; jis tebūna priimtinas savo broliams ir temirko aliejuje savo koją.
25 Tavo apavas bus geležis ir varis; o tavo stiprybė bus tokia, kaip tavo dienos“.
26 „Nėra lygaus Ješurūno Dievui, kuris joja ant dangaus tau į pagalbą ir savo didybe ant padangės.
27 Amžinasis Dievas yra tavo prieglobstis, o apačioje – amžinos rankos; ir jis išvarys priešą iš tavo akivaizdos; ir sakys: ‘Sunaikink juos ’.
28 Izraelis tada saugiai gyvens pats vienas; Jokūbo šaltinis bus javų ir vyno šalyje; taip pat jo dangūs lašės rasa.
29 Laimingas tu, o Izraeli; kas yra toks, kaip tu, o tauta, išgelbėta VIEŠPATIES, tavo pagalbos skydo, ir kuris yra tavo puikybės kalavijas! ir tavo priešai rasis tau meluojantys; o tu mindžiosi jų aukštumas“.