Joshua 1
1 Tada Jozuė pasišaukė rubenus, gadus ir pusę Manaso genties
2 ir tarė jiems: „Jūs laikėtės visko, ką VIEŠPATIES tarnas Mozė jums įsakė, ir paklusote mano balsui visame, ką jums įsakiau;
3 jūs nepalikote savo brolių per šitas daugelį dienų iki šios dienos, bet laikėtės VIEŠPATIES, savo Dievo, įsakymo įpareigojimo.
4 O dabar VIEŠPATS, jūsų Dievas, yra davęs jūsų broliams poilsį, kaip jiems pažadėjo; taigi dabar sugrįžkite ir eikite į savo palapines, į savo nuosavybės šalį, kurią VIEŠPATIES tarnas Mozė jums davė anapus Jordano.
5 Tik stropiai žiūrėkite, kad vykdytumėte įsakymą ir įstatymą, kurį VIEŠPATIES tarnas Mozė jums įpareigojo: mylėti VIEŠPATĮ, jūsų Dievą, vaikščioti visais jo keliais, laikytis jo įsakymų, prilipti prie jo ir jam tarnauti visa savo širdimi ir visa savo siela“.
6 Taigi Jozuė juos palaimino ir išleido; ir jie ėjo į savo palapines.
7 Na, o vienai Manaso genties pusei Mozė buvo davęs nuosavybę Bašane, o kitai jos pusei Jozuė davė jų brolių tarpe šiapus Jordano į vakarus. Ir kai Jozuė juos paleido į jų palapines, tuomet ir juos palaimino
8 ir kalbėjo jiems, sakydamas: „Su dideliais turtais grįžkite į savo palapines, su labai daug galvijų, su sidabru, su auksu, su variu, su geležimi ir su labai daug drabužių; pasidalykite savo priešų grobiu su savo broliais“.
9 O Rubeno vaikai, Gado vaikai ir pusė Manaso genties sugrįžo ir išėjo nuo Izraelio vaikų iš Šilojaus, esančio Kanaano šalyje, kad eitų į Gileado kraštą, į savo nuosavybės šalį, kurią jie buvo pasisavinę, pagal VIEŠPATIES žodį per Mozės ranką.
10 Ir atėję prie Jordano ribų, esančių Kanaano šalyje, Rubeno vaikai, Gado vaikai ir pusė Manaso genties ten prie Jordano pastatė aukurą, matomą didžiulį aukurą.
11 Ir Izraelio vaikai išgirdo sakant: „Štai Rubeno vaikai, Gado vaikai ir pusė Manaso genties pastatė aukurą priešais Kanaano šalį, Jordano ribose, prie Izraelio vaikų praėjimo“.
12 Ir kai Izraelio vaikai tai išgirdo, visas Izraelio vaikų susirinkimas susirinko į Šilojų, kad eitų prieš juos į karą.
13 Ir Izraelio vaikai siuntė pas Rubeno vaikus, pas Gado vaikus ir pas pusę Manaso genties į Gileado šalį kunigo Eleazaro sūnų Finehasą
14 ir su juo dešimt kunigaikščių, iš kiekvienų vyriausiųjų namų po kunigaikštį iš visų Izraelio genčių; ir kiekvienas jų buvo savo tėvų namų galva tarp Izraelio tūkstančių.
15 Ir jie atėjo pas Rubeno vaikus, Gado vaikus ir pas pusę Manaso genties į Gileado šalį ir jiems kalbėjo, sakydami:
16 „Taip sako visas VIEŠPATIES susirinkimas: ‘Kas tai per nusižengimas, kurį padarėte prieš Izraelio Dievą, nusigręždami šią dieną nuo sekimo paskui VIEŠPATĮ, statydamiesi aukurą, kad šią dieną maištautumėte prieš VIEŠPATĮ?
17 Argi mums per maža Peoro neteisybės, nuo kurios mes nesame apsivalę iki šios dienos, nors ir buvo rykštė VIEŠPATIES susirinkime,
18 kad nusigręžiate šią dieną nuo sekimo paskui VIEŠPATĮ? Ir bus, kadangi jūs šiandien maištaujate prieš VIEŠPATĮ, tai rytoj jis užsirūstins ant viso Izraelio susirinkimo.
19 Tačiau jei jūsų nuosavybės šalis nešvari, tai pereikite į VIEŠPATIES nuosavybės šalį, kurioje gyvena VIEŠPATIES padangtė, ir pasiimkite nuosavybę tarp mūsų; bet nemaištaukite prieš VIEŠPATĮ ir nemaištaukite prieš mus, statydamiesi aukurą šalia VIEŠPATIES, mūsų Dievo, aukuro.
20 Argi Zeracho sūnus Achanas nenusižengė prakeiktu dalyku, ir ar neištiko rūstybė ant viso Izraelio susirinkimo? Ir tas žmogus ne vienas pražuvo savo neteisybėje.’“
21 Tada Rubeno vaikai, Gado vaikai ir pusė Manaso genties atsakydami kalbėjo Izraelio tūkstančių galvoms:
22 „VIEŠPATS dievų Dievas, VIEŠPATS dievų Dievas, jis žino, ir pats Izraelis žinos; jei tai būtų maištu ar nusižengimu prieš VIEŠPATĮ (šią dieną negelbėk mūsų),
23 kad pasistatėme aukurą, kad nusigręžtume nuo sekimo paskui VIEŠPATĮ ar jei aukotume ant jo deginamąsias aukas ar maisto aukas, ar jei aukotume ant jo taikos aukas, tai pats VIEŠPATS to tepareikalauja,
24 jei mes to nepadarėme bijodami to dalyko, sakydami: Ateityje jūsų vaikai kalbėtų mūsų vaikams, sakydami: ‘Kas jums darbo su VIEŠPAČIU, Izraelio Dievu?
25 Nes VIEŠPATS padarė Jordaną riba tarp mūsų ir jūsų, jūs, Rubeno vaikai ir Gado vaikai; jūs neturite dalies VIEŠPATYJE’; taip jūsų vaikai padarytų, kad mūsų vaikai liautųsi bijoję VIEŠPATIES.
26 Todėl mes sakėmė: ‘Ruoškimės pasistatyti aukurą ne deginamajai aukai ir ne kitokiai aukai;
27 bet kad jis būtų liudytojas tarp mūsų ir jūsų ir tarp mūsų kartų po mūsų, kad mes galėtume atlikti VIEŠPATIES tarnystę jo akivaizdoje savo deginamosiomis aukomis, savo kitomis aukomis ir savo taikos aukomis; kad ateinančiais laikais jūsų vaikai nesakytų mūsų vaikams: ‘Jūs neturite dalies VIEŠPATYJE’.
28 Todėl sakėme, kad bus, kai ateinančiais laikais jie taip sakys mums ar mūsų kartoms, tada mes atsakysime: ‘Pažiūrėkite į VIEŠPATIES aukuro pavyzdį, kurį padarė mūsų tėvai ne deginamosioms aukoms ir ne kitoms aukoms; bet jis yra liudytojas tarp mūsų ir jūsų’.
29 Gink Dieve, kad mes maištautume prieš VIEŠPATĮ ir šią dieną nusigręžtume nuo sekimo paskui VIEŠPATĮ, statydami aukurą deginamosioms aukoms, maisto aukoms ar kitoms aukoms šalia VIEŠPATIES, mūsų Dievo, aukuro, esančio prieš jo padangtę“.
30 Ir kai kunigas Finehasas ir su juo esantys susirinkimo kunigaikščiai bei Izraelio tūkstančių galvos išgirdo žodžius, kuriuos kalbėjo Rubeno vaikai, Gado vaikai ir Manaso vaikai, jiems tai patiko.
31 Ir Finehasas, kunigo Eleazaro sūnus, tarė Rubeno vaikams, Gado vaikams ir Manaso vaikams: „Šią dieną supratome, kad VIEŠPATS yra tarp mūsų, kadangi jūs nepadarėte šio nusižengimo prieš VIEŠPATĮ; dabar jūs išgelbėjote Izraelio vaikus iš VIEŠPATIES rankos“.
32 Ir kunigo Eleazaro sūnus Finehasas ir kunigaikščiai sugrįžo nuo Rubeno vaikų ir nuo Gado vaikų iš Gileado šalies į Kanaano šalį pas Izraelio vaikus ir jiems parnešė žinią.
33 Ir tas dalykas patiko Izraelio vaikams; ir Izraelio vaikai laimino Dievą ir neketino eiti prieš juos aukštyn į mūšį, kad sunaikintų šalį, kurioje gyveno Rubeno ir Gado vaikai.
34 O Rubeno vaikai ir Gado vaikai praminė tą aukurą Edu; „nes jis bus liudytojas tarp mūsų, kad VIEŠPATS yra Dievas“.