1„Ir įvyks, kai ant tavęs ateis visi šie dalykai, palaiminimas ir prakeikimas, kuriuos išstačiau tavo akivaizdon, ir tu juos prisiminsi tarp visų tautų, kur VIEŠPATS, tavo Dievas, bus tave išvaręs,
2ir sugrįši pas VIEŠPATĮ, savo Dievą, ir paklusi jo balsui tu ir tavo vaikai visa savo širdimi ir visa savo siela visame, ką aš šią dieną tau įsakau;
3tada VIEŠPATS, tavo Dievas, nukreips tavo nelaisvę ir pasigailės tavęs, ir sugrįš bei surinks tave iš visų tautų, kur VIEŠPATS, tavo Dievas, buvo tave išsklaidęs.
4Jei kas iš tavųjų būtų išvaryti į tolimiausius dangaus pakraščius, iš ten VIEŠPATS, tavo Dievas, tave surinks ir iš ten tave atves;
5ir VIEŠPATS, tavo Dievas, tave nuves į šalį, kurią buvo pasisavinę tavo tėvai, ir tu ją pasisavinsi; ir jis darys tau gera ir padaugins tave daugiau už tavo tėvus.
6Ir VIEŠPATS, tavo Dievas, apipjaustys tavo širdį ir tavo sėklos širdį, kad mylėtum VIEŠPATĮ, savo Dievą, visa savo širdimi ir visa savo siela, kad gyventum.
7Ir VIEŠPATS, tavo Dievas, uždės visus šiuos prakeikimus ant tavo priešų ir ant tų, kurie tavęs nekenčia, kurie persekiojo tave.
8Ir tu sugrįši ir paklusi VIEŠPATIES balsui ir vykdysi visus jo įsakymus, kuriuos šią dieną tau įsakau.
9Ir VIEŠPATS, tavo Dievas, padarys tave gausiu kiekviename tavo rankos darbe, tavo kūno vaisiuje, tavo galvijų vaisiuje ir tavo šalies vaisiuje, dėl gero; nes VIEŠPATS vėl džiaugsis tavimi dėl gero, kaip jis džiaugėsi tavo tėvais;
10jei klausysi VIEŠPATIES, savo Dievo, balso, kad laikytumeisi jo įsakymų ir jo įstatų, kurie yra užrašyti šioje įstatymo knygoje, ir jei atsigręši į VIEŠPATĮ, savo Dievą, visa savo širdimi ir visa savo siela.
11Nes šitas įsakymas, kurį šią dieną tau įsakau, nėra nuo tavęs paslėptas, ir nėra toli.
12Jis ne danguje, kad sakytum: ‘Kas už mus pakils į dangų ir mums jį atneš, kad jį girdėtume ir vykdytume?’
13Ir jis nėra už jūros, kad sakytum: ‘Kas už mus pereis jūrą ir mums jį atneš, kad jį girdėtume ir vykdytume?’
14Bet tas žodis labai arti tavęs, tavo burnoje ir tavo širdyje, kad jį vykdytum.
15Štai šią dieną išstačiau tavo akivaizdon gyvenimą ir gėrį, mirtį ir blogį;
16tuo, kad tau šią dieną įsakau mylėti VIEŠPATĮ, savo Dievą, vaikščioti jo keliais ir laikytis jo įsakymų, jo įstatų ir jo teismų, kad gyventum ir daugintumeisi; ir VIEŠPATS, tavo Dievas, tave laimins šalyje, į kurią eini jos pasisavinti.
17Bet jei nukryps tavo širdis, kad nebeklausysi, bet būsi atitrauktas ir garbinsi kitus dievus, ir jiems tarnausi;
18tai jums šią dieną paskelbiu, kad tikrai pražūsite, ir neprailginsite savo dienų šalyje, į kurią eini per Jordaną, kad eitum jos pasisavinti.
19Šią dieną šaukiu dangų ir žemę, kad liudytų prieš jus, jog išstačiau prieš jus gyvenimą ir mirtį, palaiminimą ir prakeikimą; taigi pasirink gyvenimą, kad gyventum, tu ir tavo sėkla;
20kad mylėtum VIEŠPATĮ, savo Dievą, kad paklustum jo balsui ir kad prie jo priliptum; nes jis yra tavo gyvenimas ir tavo dienų ilgis; kad gyventum šalyje, kurią VIEŠPATS prisiekė tavo tėvams: Abraomui, Izaokui ir Jokūbui, jiems duoti“.