1Ir Mozė nuėjo ir kalbėjo šituos žodžius visam Izraeliui.
2Ir jis jiems tarė: „Šią dieną esu šimto dvidešimties metų; nebegaliu išeiti ir įeiti; taip pat VIEŠPATS yra man pasakęs: ‘Tu nepereisi per šitą Jordaną’.
3VIEŠPATS, tavo Dievas, jis pereis tavo priešakyje ir išnaikins šitas tautas iš tavo akivaizdos, ir tu jas pasisavinsi; Jozuė pereis tavo priešakyje, kaip VIEŠPATS yra pasakęs.
4Ir VIEŠPATS jiems padarys, kaip jis padarė Sihonui ir Ogui, amoritų karaliams, ir šaliai tų, kuriuos jis sunaikino.
5Ir VIEŠPATS juos atiduos jūsų akyse, kad jiems padarytumėte pagal visus įsakymus, kuriuos esu jums įsakęs.
6Būkite stiprūs ir drąsūs, nebijokite ir neišsigąskite jų; nes VIEŠPATS, tavo Dievas, jis yra tas, kuris eina su tavimi; jis tavęs neapvils ir nepaliks tavęs“.
7Ir Mozė pašaukė Jozuę ir jam tarė viso Izraelio akyse: „Būk stiprus ir drąsus; nes turi eiti su šita tauta į šalį, kurią jiems duoti VIEŠPATS prisiekė jų tėvams; tu padarysi, kad jie ją paveldėtų.
8Ir VIEŠPATS, jis yra tas, kuris eina tavo priešakyje; jis bus su tavimi, jis tavęs neapvils ir nepaliks tavęs; nebijok ir nesunerimk“.
9Ir Mozė užrašė šitą įstatymą ir įteikė jį kunigams, Levio sūnums, kurie neša VIEŠPATIES Sandoros skrynią, ir visiems Izraelio vyresniesiems.
10Ir Mozė jiems įsakė, sakydamas: „ Kiekvienų septynerių metų pabaigoje, atleidimo metų iškilmėse, per Padangčių šventę,
11kai visas Izraelis ateis pasirodyti VIEŠPATIES, tavo Dievo, akivaizdoje, vietoje, kurią jis išsirinks, skaitysi šitą įstatymą viso Izraelio priešakyje, jiems girdint.
12Surink tautą, vyrus, moteris, vaikus ir savo ateivius, esančius tavo vartuose, kad jie girdėtų ir kad jie išmoktų, ir bijotų VIEŠPATIES, jūsų Dievo, ir laikytųsi vykdydami visus šito įstatymo žodžius;
13ir kad jų vaikai, kurie nėra nieko pažinę, išgirstų ir išmoktų bijoti VIEŠPATIES, jūsų Dievo, tol, kol jūs gyvenate šalyje, į kurią einate per Jordaną jos pasisavinti“.
14Ir VIEŠPATS tarė Mozei: „Štai artėja tavo dienos, kad mirtumei; pašauk Jozuę ir atsistokite susirinkimo padangtėje, kad jam duočiau įpareigojimą“. Ir Mozė bei Jozuė nuėjo ir atsistojo susirinkimo padangtėje.
15Ir VIEŠPATS pasirodė padangtėje debesies stulpe; o debesies stulpas stovėjo virš padangtės durų.
16Ir VIEŠPATS tarė Mozei: „Štai tu užmigsi prie savo tėvų; o šita tauta pakils ir nueis paleistuvaudama paskui dievus svetimšalių šalies, į kurią eina būti tarp jų, ir paliks mane, ir sulaužys mano sandorą, kurią sudariau su jais.
17Tada tą dieną mano pyktis užsidegs prieš juos, ir aš juos paliksiu ir paslėpsiu nuo jų savo veidą, ir jie bus praryti, ir juos ištiks daug piktybių ir suspaudimų; kad jie tą dieną sakys: ‘Ar ne dėl to mus ištiko šitos piktybės, kad mūsų Dievo nėra tarp mūsų?’
18Ir tą dieną visiškai paslėpsiu savo veidą dėl visų piktybių, kurias jie padarė, nukrypdami pas kitus dievus.
19Todėl dabar užrašyk sau šitą giesmę ir jos mokyk Izraelio vaikus: įdėk ją į jų burnas, kad šita giesmė man būtų liudijimas prieš Izraelio vaikus.
20Nes kai juos būsiu įvedęs į šalį, plūstančią pienu ir medumi, kurią prisiekiau jų tėvams; ir kai jie bus pavalgę, pasisotinę ir nutukę; tada jie nusigręš į kitus dievus, jiems tarnaus, mane kurstys ir sulaužys mano sandorą.
21Ir įvyks, kai juos ištiks daug piktybių ir vargų, šita giesmė liudys prieš juos kaip liudytojas; nes ji nebus pamiršta iš jų sėklos burnos; nes žinau jų sumanymus, ką jie ketina netgi dabar, prieš man juos įvedant į šalį, kurią prisiekiau“.
22Taigi tą pačią dieną Mozė užrašė šitą giesmę ir jos mokė Izraelio vaikus.
23Ir jis įpareigojo Nūno sūnų Jozuę ir tarė: „Būk stiprus ir geros drąsos; nes tu įvesi Izraelio vaikus į šalį, kurią jiems prisiekiau; o aš būsiu su tavimi“.
24Ir įvyko, kai Mozė buvo baigęs rašyti į knygą šito įstatymo žodžius, kol jie buvo užbaigti,
25Mozė įsakė levitams, kurie neša VIEŠPATIES Sandoros skrynią, sakydamas:
26„Imkite šitą įstatymo knygą ir ją padėkite VIEŠPATIES, savo Dievo, Sandoros skrynios šone, kad ten ji būtų kaip liudijimas prieš tave.
27Nes aš žinau tavo maištingumą ir tavo kietasprandiškumą; štai man dar tebesant gyvam su jumis šią dieną, jūs buvote maištingi prieš VIEŠPATĮ; o kiek dar labiau po mano mirties!?
28Surinkite pas mane visus savo genčių vyresniuosius ir savo pareigūnus, kad kalbėčiau šituos žodžius jiems į ausis ir šaukčiausi dangų ir žemę liudyti prieš juos.
29Nes žinau, kad po mano mirties jūs visiškai sugadinsite save ir nukrypsite nuo to kelio, kurį esu jums įsakęs; ir paskutinėmis dienomis jus ištiks nelaimė; nes darysite, kas pikta VIEŠPATIES akyse, kurstydami jo pyktį savo rankų darbu“.
30Ir Mozė kalbėjo visam Izraelio susirinkimui į ausis šitos giesmės žodžius, kol jie buvo užbaigti.