Deuteronomy 3
1 VIEŠPATS man kalbėjo, sakydamas:
2 ‘Tu šią dieną pereisi per Arą, Moabo ribą;
3 ir priartėjęs prie Amono vaikų, nevargink jų ir neprasidėk su jais; nes iš Amono vaikų šalies neduosiu tau jokios nuosavybės; kadangi esu ją davęs Loto vaikams nuosavybėn’
4 (ta taip pat buvo laikoma milžinų šalimi; senais laikais milžinai gyveno joje; o amoritai juos vadino zamzumais;
5 tauta didelė, gausi ir aukšta, kaip anakiečiai; bet VIEŠPATS juos išnaikino iš jų akivaizdos; ir jie pasisavino juos ir apsigyveno jų vietoje;
6 kaip jis padarė Ezavo vaikams, gyvenantiems Seyre, kai jis išnaikino horus iš jų akivaizdos; o jie pasisavino juos ir apsigyveno jų vietoje iki šios dienos;
7 ir avus, gyvenusius Hacerime iki Gazos, kaftoriečiai, išėję iš Kaftoro, juos išnaikino ir apsigyveno jų vietoje).
8 ‘Kelkitės, leiskitės kelionėn ir pereikite Arnono upę; štai aš daviau į tavo ranką amoritą Sihoną, Hešbono karalių ir jo šalį; pradėk ją savintis ir kovok su juo mūšyje.
9 Šią dieną pradėsiu dėti tavo išgąstį ir tavo baimę ant tautų, esančių po visu dangumi, kurios išgirs gandą apie tave ir drebės, ir bus kupinos sielvarto dėl tavęs’.
10 Ir aš siunčiau pasiuntinius iš Kedemoto dykumos pas Hešbono karalių Sihoną su taikos žodžiais, sakydamas:
11 ‘Leisk man pereiti per tavo šalį; aš eisiu išilgai vieškelio, nepasuksiu nei į dešinę, nei į kairę.
12 Parduok man maisto už pinigus, kad valgyčiau; ir duok man vandens už pinigus, kad gerčiau; aš tik pereisiu pėsčias
13 (kaip man darė Ezavo vaikai, gyvenantys Seyre, ir moabiečiai, gyvenantys Are); kol pereisiu Jordaną į šalį, kurią VIEŠPATS, mūsų Dievas, mums duoda’.
14 Bet Hešbono karalius Sihonas neleido mums pereiti per jį; nes VIEŠPATS, tavo Dievas, užkietino jo dvasią ir padarė jo širdį užsispyrusią, kad atiduotų jį į tavo ranką, kaip matyti šią dieną.
15 Ir VIEŠPATS man tarė: ‘Štai aš pradėjau duoti Sihoną ir jo šalį tavo akivaizdoje; pradėk savintis, kad paveldėtum jo šalį’.
16 Tada Sihonas išėjo priešais mus, jis ir visa jo tauta, kautis Jahase.
17 O VIEŠPATS, mūsų Dievas, atidavė jį mūsų akivaizdoje; ir mes sumušėme jį, jo sūnus ir visą jo tautą.
18 Ir anuo metu ėmėme visus jo miestus ir iš kiekvieno miesto visiškai išnaikinome vyrus, moteris ir mažylius, nepalikome nei vieno, kad liktų;
19 tik pasiėmėme kaip grobį galvijus ir grobį miestų, kuriuos buvome paėmę.
20 Nuo Aroero, esančio prie Arnono upės kranto, ir nuo miesto, esančio prie upės, iki Gileado, nebuvo nei vieno miesto, kuris mums būtų per stiprus; visus mums atidavė VIEŠPATS, mūsų Dievas;
21 tik iki Amono vaikų šalies tu neatėjai nei iki jokios Jaboko upės vietos, nei iki miestų kalnuose, nei iki to, ką VIEŠPATS, mūsų Dievas, mums uždraudė“.