1„Paskui pasisukę, mes ėjome aukštyn keliu į Bašaną; o Bašano karalius Ogas išėjo prieš mus, jis ir visa jo tauta, kautis Edrėjuje.
2Ir VIEŠPATS man tarė: ‘Nebijok jo; nes aš atiduosiu jį, visą jo tautą ir jo šalį į tavo ranką; o tu padaryk jam, kaip padarei amoritų karaliui Sihonui, gyvenusiam Hešbone’.
3Taip VIEŠPATS, mūsų Dievas, atidavė į mūsų rankas ir Bašano karalių Ogą bei visą jo tautą; ir mes jį sumušėme, kol jam nebeliko nei vieno išlikusio.
4Ir anuo metu paėmėme visus jo miestus, nebuvo nei vieno miesto, kurio nebūtume iš jų paėmę – šešiasdešimt miestų, visą Argobo kraštą, Ogo karalystę Bašane.
5Visi tie miestai buvo aptverti aukštomis sienomis, vartais ir skląsčiais; neskaitant labai daug miestų be sienų.
6Ir juos visiškai sunaikinome, kaip padarėme Hešbono karaliui Sihonui, visiškai išnaikindami iš kiekvieno miesto vyrus, moteris ir vaikus.
7Bet visus galvijus ir miestų grobį pasiėmėme kaip išplėšas.
8Ir anuo metu atėmėme iš dviejų amoritų karalių rankos šalį, buvusią šiapus Jordano, nuo Arnono upės iki Hermono kalno
9(sidoniečiai Hermoną vadina Sirjonu; o amoritai jį vadina Seniru);
10visus lygumos miestus, visą Gileadą ir visą Bašaną iki Salchos ir Edrėjo, Ogo karalystės miestus Bašane.
11Nes tik Bašano karalius Ogas buvo išlikęs iš milžinų likučio; štai jo lova buvo lova iš geležies; ar ji ne Amono vaikų Raboje? Jos ilgis buvo devynios uolektys, o jos plotis – keturios uolektys, pagal žmogaus uolektį.
12Ir šitą šalį, kurią anuo metu pasisavinome iš Aroero, esančio prie Arnono upės, pusę Gileado kalno ir jo miestus daviau rubenams ir gadams.
13O likusį Gileadą ir visą Bašaną – Ogo karalystę, daviau pusei Manaso genties; visą Argobo kraštą su visu Bašanu, vadinamu milžinų šalimi.
14Manaso sūnus Jayras paėmė visą Argobo kraštą iki gešūriečių ir maakų ribų; ir tai praminė savo vardu, Bašan-Havot-Jayru, iki šios dienos.
15O Machyrui daviau Gileadą,
16o rubenams ir gadams daviau pusę slėnio nuo Gileado iki Arnono upės ir ribas iki Jaboko upės, kuri yra Amono vaikų riba;
17taip pat lygumą ir Jordaną bei jo ribas nuo Kinereto iki lygumos jūros, tai yra Druskos jūros, Ašdoto-Pisgos apačioje į rytus.
18Ir anuo metu jums įsakiau, sakydamas: ‘VIEŠPATS, jūsų Dievas, davė jums šitą šalį, kad ją pasisavintumėte; pereikite apsiginklavę savo brolių Izraelio vaikų akivaizdoje visi, kurie esate tinkami karui.
19Bet jūsų žmonos, jūsų mažyliai ir jūsų galvijai ( nes aš žinau, kad turite daug galvijų) pasiliks jūsų miestuose, kuriuos esu jums davęs;
20kol VIEŠPATS bus davęs poilsį jūsų broliams, kaip ir jums, ir kol jie irgi pasisavins šalį, kurią VIEŠPATS, jūsų Dievas, yra jiems davęs anapus Jordano; ir tuomet kiekvienas sugrįžkite į savo nuosavybę, kurią esu jums davęs.
21Ir Jozuei anuo metu įsakiau, sakydamas: ‘Tavo akys matė viską, ką VIEŠPATS, jūsų Dievas, padarė šitiems dviems karaliams; taip VIEŠPATS padarys visoms karalystėms, į kurias tu eini.
22Nebijokite jų; nes VIEŠPATS, jūsų Dievas, pats kariaus už jus’.
23Ir anuo metu maldavau VIEŠPATĮ, sakydamas:
24‘O Viešpatie DIEVE, tu savo tarnui pradėjai rodyti savo didybę ir savo galingą ranką: nes koks yra danguje ar žemėje Dievas, kuris galėtų padaryti pagal tavo darbus ir pagal tavo galią?
25Meldžiu tave, leisk man pereiti ir pamatyti tą gerąją šalį, esančią anapus Jordano, tą gražųjį kalną ir Libaną’.
26Bet VIEŠPATS buvo užsirūstinęs ant manęs dėl jūsų ir nenorėjo manęs išklausyti; ir VIEŠPATS man tarė: ‘Gana tau; nekalbėk man daugiau apie šitą dalyką.
27Užlipk į Pisgos viršūnę ir pakelk savo akis į vakarus, į šiaurę, į pietus ir į rytus, ir pamatyk tai savo akimis; nes tu nepereisi per šitą Jordaną.
28Bet įpareigok Jozuę, padrąsink ir pastiprink jį; nes jis pereis šitos tautos priešakyje ir padarys, kad jie paveldėtų šalį, kurią tu pamatysi’.
29Taip mes pasilikome slėnyje priešais Bet-Peorą“.