Deuteronomy 4
1 „Paskui pasisukę, mes ėjome aukštyn keliu į Bašaną; o Bašano karalius Ogas išėjo prieš mus, jis ir visa jo tauta, kautis Edrėjuje.
2 Ir VIEŠPATS man tarė: ‘Nebijok jo; nes aš atiduosiu jį, visą jo tautą ir jo šalį į tavo ranką; o tu padaryk jam, kaip padarei amoritų karaliui Sihonui, gyvenusiam Hešbone’.
3 Taip VIEŠPATS, mūsų Dievas, atidavė į mūsų rankas ir Bašano karalių Ogą bei visą jo tautą; ir mes jį sumušėme, kol jam nebeliko nei vieno išlikusio.
4 Ir anuo metu paėmėme visus jo miestus, nebuvo nei vieno miesto, kurio nebūtume iš jų paėmę – šešiasdešimt miestų, visą Argobo kraštą, Ogo karalystę Bašane.
5 Visi tie miestai buvo aptverti aukštomis sienomis, vartais ir skląsčiais; neskaitant labai daug miestų be sienų.
6 Ir juos visiškai sunaikinome, kaip padarėme Hešbono karaliui Sihonui, visiškai išnaikindami iš kiekvieno miesto vyrus, moteris ir vaikus.
7 Bet visus galvijus ir miestų grobį pasiėmėme kaip išplėšas.
8 Ir anuo metu atėmėme iš dviejų amoritų karalių rankos šalį, buvusią šiapus Jordano, nuo Arnono upės iki Hermono kalno
9 (sidoniečiai Hermoną vadina Sirjonu; o amoritai jį vadina Seniru);
10 visus lygumos miestus, visą Gileadą ir visą Bašaną iki Salchos ir Edrėjo, Ogo karalystės miestus Bašane.
11 Nes tik Bašano karalius Ogas buvo išlikęs iš milžinų likučio; štai jo lova buvo lova iš geležies; ar ji ne Amono vaikų Raboje? Jos ilgis buvo devynios uolektys, o jos plotis – keturios uolektys, pagal žmogaus uolektį.
12 Ir šitą šalį, kurią anuo metu pasisavinome iš Aroero, esančio prie Arnono upės, pusę Gileado kalno ir jo miestus daviau rubenams ir gadams.
13 O likusį Gileadą ir visą Bašaną – Ogo karalystę, daviau pusei Manaso genties; visą Argobo kraštą su visu Bašanu, vadinamu milžinų šalimi.
14 Manaso sūnus Jayras paėmė visą Argobo kraštą iki gešūriečių ir maakų ribų; ir tai praminė savo vardu, Bašan-Havot-Jayru, iki šios dienos.
15 O Machyrui daviau Gileadą,
16 o rubenams ir gadams daviau pusę slėnio nuo Gileado iki Arnono upės ir ribas iki Jaboko upės, kuri yra Amono vaikų riba;
17 taip pat lygumą ir Jordaną bei jo ribas nuo Kinereto iki lygumos jūros, tai yra Druskos jūros, Ašdoto-Pisgos apačioje į rytus.
18 Ir anuo metu jums įsakiau, sakydamas: ‘VIEŠPATS, jūsų Dievas, davė jums šitą šalį, kad ją pasisavintumėte; pereikite apsiginklavę savo brolių Izraelio vaikų akivaizdoje visi, kurie esate tinkami karui.
19 Bet jūsų žmonos, jūsų mažyliai ir jūsų galvijai ( nes aš žinau, kad turite daug galvijų) pasiliks jūsų miestuose, kuriuos esu jums davęs;
20 kol VIEŠPATS bus davęs poilsį jūsų broliams, kaip ir jums, ir kol jie irgi pasisavins šalį, kurią VIEŠPATS, jūsų Dievas, yra jiems davęs anapus Jordano; ir tuomet kiekvienas sugrįžkite į savo nuosavybę, kurią esu jums davęs.
21 Ir Jozuei anuo metu įsakiau, sakydamas: ‘Tavo akys matė viską, ką VIEŠPATS, jūsų Dievas, padarė šitiems dviems karaliams; taip VIEŠPATS padarys visoms karalystėms, į kurias tu eini.
22 Nebijokite jų; nes VIEŠPATS, jūsų Dievas, pats kariaus už jus’.
23 Ir anuo metu maldavau VIEŠPATĮ, sakydamas:
24 ‘O Viešpatie DIEVE, tu savo tarnui pradėjai rodyti savo didybę ir savo galingą ranką: nes koks yra danguje ar žemėje Dievas, kuris galėtų padaryti pagal tavo darbus ir pagal tavo galią?
25 Meldžiu tave, leisk man pereiti ir pamatyti tą gerąją šalį, esančią anapus Jordano, tą gražųjį kalną ir Libaną’.
26 Bet VIEŠPATS buvo užsirūstinęs ant manęs dėl jūsų ir nenorėjo manęs išklausyti; ir VIEŠPATS man tarė: ‘Gana tau; nekalbėk man daugiau apie šitą dalyką.
27 Užlipk į Pisgos viršūnę ir pakelk savo akis į vakarus, į šiaurę, į pietus ir į rytus, ir pamatyk tai savo akimis; nes tu nepereisi per šitą Jordaną.
28 Bet įpareigok Jozuę, padrąsink ir pastiprink jį; nes jis pereis šitos tautos priešakyje ir padarys, kad jie paveldėtų šalį, kurią tu pamatysi’.
29 Taip mes pasilikome slėnyje priešais Bet-Peorą“.