1Ir po to atsitiko, kad mirė Amono vaikų karalius, o jo sūnus Hanūnas karaliavo jo vietoje.
2Tada Dovydas tarė: „Aš parodysiu Nahašo sūnui Hanūnui gerumą, kaip jo tėvas man parodė gerumą“. Ir per savo tarnų ranką Dovydas pasiuntė jo paguosti dėl jo tėvo. Ir Dovydo tarnai atėjo į Amono vaikų šalį.
3Ir Amono vaikų kunigaikščiai tarė savo viešpačiui Hanūnui: „Ar manai, kad Dovydas gerbia tavo tėvą, kad atsiuntė tau guodėjų? Argi ne tam Dovydas atsiuntė savo tarnus pas tave, kad ištirtų miestą, jį iššnipinėtų ir jį nugriautų?“
4Todėl Hanūnas, paėmęs Dovydo tarnus, nuskuto vieną pusę jų barzdų, atpjovė jų drabužius per vidurį, tai yra iki jų sėdmenų, ir juos paleido.
5Kai Dovydui tai pranešė, jis siuntė jų pasitikti, nes tie vyrai buvo labai sugėdyti; ir karalius tarė: „Pasilikite Jeriche, kol ataugs jūsų barzdos, ir tada sugrįžkite“.
6O kai Amono vaikai pamatė, kad jie smirdėjo Dovydo akivaizdoje, Amono vaikai siuntė ir pasamdė Bet-Rehobo sirus ir Cobos sirus – dvidešimt tūkstančių pėstininkų, iš Maako karaliaus tūkstantį vyrų ir iš Iš-Tobo dvylika tūkstančių vyrų.
7Ir tai išgirdęs, Dovydas pasiuntė Joabą ir visą galiūnų kariuomenę.
8Ir išėję Amono vaikai išsirikiavo mūšiui vartų įėjime; o Cobos ir Rehobo sirai, Iš-Tobas ir Maaka buvo atskirai ant lauko.
9Joabas, pamatęs, kad mūšio frontas buvo prieš jį iš priekio ir iš užnugario, išsirinko iš visų Izraelio rinktinių vyrų ir juos išrikiavo prieš sirus;
10o likusią tautą davė savo broliui Abišajui į rankas, kad jis juos išrikiuotų prieš Amono vaikus.
11Ir jis tarė: „Jei sirai bus man per stiprūs, tada tu man padėsi; bet jei Amono vaikai bus tau per stiprūs, tada aš ateisiu ir tau padėsiu.
12Būk drąsus, ir elkimės vyriškai už mūsų tautą ir už mūsų Dievo miestus; ir VIEŠPATS tedaro tai, kas jam atrodo gerai“.
13Ir priartėjo Joabas ir su juo esanti tauta į mūšį prieš sirus; ir jie bėgo jo akivaizdoje.
14Ir kai Amono vaikai pamatė, kad sirai buvo pabėgę, tai jie irgi bėgo Abišajo akivaizdoje ir įėjo į miestą. Taip Joabas grįžo nuo Amono vaikų ir atėjo į Jeruzalę.
15O pamatę, kad buvo sumušti Izraelio akivaizdoje, sirai susirinko.
16Ir Hadarezeras pasiuntė ir išvedė sirus, esančius anapus upės; ir jie atėjo į Helamą; o Hadarezero kariuomenės vadas Šobachas ėjo jų priešakyje.
17Ir kai tai buvo pranešta Dovydui, jis surinko visą Izraelį, perėjo per Jordaną ir atėjo į Helamą. O sirai išsirikiavo prieš Dovydą ir kovojo su juo.
18Ir sirai bėgo Izraelio akivaizdoje; o Dovydas išžudė vyrus iš septynių šimtų sirų vežimų ir keturiasdešimt tūkstančių raitelių, ir sumušė jų kariuomenės vadą Šobachą, kuris ten mirė.
19O visi karaliai, kurie buvo Hadarezero tarnai, matydami, kad buvo sumušti Izraelio akivaizdoje, sudarė taiką su Izraeliu ir jiems tarnavo. Taigi sirai bijojo vėl padėti Amono vaikams.