1Ir Dovydas tarė: „Ar yra dar kas likęs iš Sauliaus namų, kad jam padaryčiau gerumą dėl Jonatano?“
2Ir iš Sauliaus namų buvo tarnas, kurio vardas buvo Ciba. Ir kai jį pašaukė pas Dovydą, karalius jam tarė: „Ar tu esi Ciba?“ Ir jis tarė: „ Jis yra tavo tarnas“.
3Ir karalius tarė: „Ar yra dar kas iš Sauliaus namų, kad jam parodyčiau Dievo gerumą?“ Ir Ciba tarė karaliui: „Jonatanas dar turi sūnų, raišą kojomis“.
4Ir karalius jam tarė: „Kur jis yra?“ O Ciba tarė karaliui: „Štai jis yra Amielio sūnaus Machyro namuose, Lo-Debare“.
5Tada karalius Dovydas pasiuntė ir atvedė jį iš Amielio sūnaus Machyro namų, iš Lo-Debaro.
6Na, o Sauliaus sūnaus Jonatano sūnus Mefibošetas, įėjęs pas Dovydą, parpuolė veidu žemėn ir išreiškė pagarbą. Ir Dovydas tarė: „Mefibošetai“. O jis atsakė: „Štai tavo tarnas!“
7Ir Dovydas jam tarė: „Nebijok; nes aš tikrai tau parodysiu gerumą dėl tavo tėvo Jonatano ir tau sugrąžinsiu visą tavo tėvo Sauliaus žemę; o tu nuolat valgysi duoną prie mano stalo“.
8Ir jis nusilenkęs tarė: „Kas yra tavo tarnas, kad atsižvelgtum į tokį pastipusį šunį, kaip aš?“
9Tada karalius pašaukė Cibą, Sauliaus tarną, ir jam tarė: „Viską, kas priklausė Sauliui ir visiems jo namams, aš atidaviau tavo valdovo sūnui.
10Todėl tu, tavo sūnūs ir tavo tarnai dirbsite jam žemę ir tu įneši vaisius, kad tavo valdovo sūnus turėtų maisto valgyti; bet tavo valdovo sūnus Mefibošetas nuolat valgys duoną prie mano stalo“. Na, o Ciba turėjo penkiolika sūnų ir dvidešimt tarnų.
11Tada Ciba tarė karaliui: „Tavo tarnas padarys pagal visa tai, ką mano viešpats karalius įsakė savo tarnui“. „Dėl Mefibošeto, – karalius sakė, – jis valgys prie mano stalo kaip vienas iš karaliaus sūnų“.
12O Mefibošetas turėjo jauną sūnų, kurio vardas buvo Micha. Ir visi gyvenantys Cibos namuose buvo Mefibošetui tarnai.
13Taip Mefibošetas gyveno Jeruzalėje; nes jis nuolat valgė prie karaliaus stalo; ir buvo raišas abiem kojomis.