1Tomis dienomis Chezekijas mirtinai susirgo. Ir pas jį atėjo pranašas Izaijas, Amoco sūnus, ir jam tarė: „Taip sako VIEŠPATS: ‘Sutvarkyk savo namus; nes tu mirsi ir nebegyvensi’“.
2Tada jis nugręžė savo veidą į sieną ir meldėsi VIEŠPAČIUI, sakydamas:
3„O VIEŠPATIE, meldžiu tave, atsimink, kaip aš vaikščiojau tavo akivaizdoje tiesoje ir tobula širdimi ir dariau tai, kas gera tavo akyse“. Ir Chezekijas labai verkė.
4Ir įvyko, kad Izaijui dar neišėjus į vidurinį kiemą, pas jį atėjo VIEŠPATIES žodis, sakydamas:
5„Grįžk ir sakyk mano tautos vadui Chezekijui: ‘Taip sako VIEŠPATS, tavo tėvo Dovydo Dievas: Aš girdėjau tavo maldą, mačiau tavo ašaras; štai aš tave pagydysiu; trečią dieną tu eisi aukštyn į VIEŠPATIES namus.
6Ir aš pridėsiu prie tavo dienų penkiolika metų; ir išgelbėsiu iš Asirijos karaliaus rankos tave ir šitą miestą; ir apginsiu šitą miestą dėl savęs ir dėl savo tarno Dovydo’“.
7Ir Izaijas tarė: „Paimkite figų gumulą“. Ir jie paėmę uždėjo tai ant voties, ir jis pasveiko.
8Ir Chezekijas tarė Izaijui: „Koks bus ženklas, kad VIEŠPATS išgydys mane ir kad trečią dieną eisiu aukštyn į VIEŠPATIES namus?“
9O Izaijas tarė: „Šitas bus tau ženklas nuo VIEŠPATIES, kad VIEŠPATS padarys tai, ką kalbėjo: ar šešėliui nueiti pirmyn dešimt laipsnių, ar nueiti atgal dešimt laipsnių?“
10Ir Chezekijas atsakė: „Lengva šešėliui nusileisti dešimt laipsnių; ne, verčiau tegul šešėlis sugrįžta dešimt laipsnių atgal“.
11Ir pranašas Izaijas šaukėsi VIEŠPATIES; ir jis sugrąžino šešėlį dešimt laipsnių atgal, kuriais jis buvo nusileidęs Ahazo skalėmis.
12Tuo metu Babilono karalius Berodach-Baladanas, Baladano sūnus, atsiuntė Chezekijui laiškų ir dovaną; nes jis buvo girdėjęs, kad Chezekijas serga.
13Ir Chezekijas išklausė jų ir jiems parodė visus namus savo brangenybių, sidabrą ir auksą, kvepalus ir brangų aliejų, visą savo ginklų sandėlį ir viską, kas buvo rasta jo ižduose; nebuvo nieko, ko Chezekijas nebūtų jiems parodęs savo namuose ir visose savo valdose.
14Tada pranašas Izaijas atėjo pas karalių Chezekiją ir jam pasakė: „Ką sakė tie vyrai? Ir iš kur jie atėjo pas tave?“ Ir Chezekijas tarė: „Jie atėjo iš tolimos šalies – iš Babilono“.
15O jis tarė: „Ką jie matė tavo namuose?“ Ir Chezekijas atsakė: „Jie matė viską, kas yra mano namuose; nėra nieko mano ižduose, ko nebūčiau jiems parodęs“.
16Ir Izaijas tarė Chezekijui: „Klausyk VIEŠPATIES žodžio:
17‘Štai ateina dienos, kai bus išnešta į Babiloną viskas, kas yra tavo namuose ir ką iki šios dienos yra sukrovę tavo tėvai; nieko nebus palikta, – sako VIEŠPATS.
18– Ir jie paims iš tavo sūnų, kurie išeis iš tavęs, kuriuos tu pagimdysi; ir jie bus eunuchais Babilono karaliaus rūmuose’“.
19Tada Chezekijas tarė Izaijui: „Geras yra VIEŠPATIES žodis, kurį kalbėjai“. Ir jis sakė: „Argi negerai, jei mano dienomis bus taika ir tiesa?“
20O kiti Chezekijo darbai, visa jo galybė ir kaip jis padarė tvenkinį bei vandentakį ir atvedė vandenį į miestą, argi jie nėra užrašyti Judos karalių kronikų knygoje?
21Ir Chezekijas užmigo prie savo tėvų; o jo sūnus Manasas karaliavo jo vietoje.